Šilčiausi sveikinimai gruodį trijuose Lietuvos miestuose skambės iš garsiojo dainininko R.Loreti lūpų. Trijuose koncertuose italų atlikėjas pasirodys su Vilniaus Šv.Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Donato Katkaus.
Gruodžio 20 dieną koncertas vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje, gruodžio 21 dieną – Vilniaus Kongresų rūmuose, o gruodžio 22 dieną – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas".
Prieš gastroles, kurių metu aplankys kelias šalis, R.Loreti kalbėjosi su žurnalistais.
– Prieš ketvirtį amžiaus pareiškėte, kad daugiau nenorite koncertuoti. Vis dėlto po ilgo laiko grįžote į sceną. Kodėl?
– Buvau pavargęs. Muzika nepersisotinau, bet man reikėjo poilsio. Ilgos kelionės, dešimtys koncertų, pakitusi muzikos konjunktūra – štai kas ėmė mane slėgti.
Aš pabandžiau imtis kitokios veiklos, verslo. Tada sutikau savo antrąją žmoną. Jos tėvas – žirgų veisėjas. Iš pradžių iš jo įsigijau vieną žirgą, po to – kitą, o ilgainiui taip įsitraukiau į šią veiklą, kad kitkam nebeliko laiko.
Bet vėliau suvokiau, kad atsisakau misijos, kurią man skyrė Dievas. Ir grįžau į sceną, daug gastroliuoju.
– Ar būtina nuolat kilti į sceną?
– Ne. Tačiau koncertų rengėjai vis siūlo sutartis, nes žmonės, kaip ir anksčiau, nori manęs klausytis. Mano koncertuose jie sugrįžta į jaunystę, girdi dainas, kurios mūsų robotizuotais laikais skamba retai: „O, sole mio“, „Jamaica“, „Santa Lucia“...
– Ar nors kartą gailėjotės, kad pramogų pasaulis, į kurio mėsmalę patekote toks jaunas, atėmė vaikystę?
– Žinoma, gailėjausi. Nuo 12 iki 15 metų niekada nepoilsiavau, nežinojau, kas yra atostogos. Mano gastrolės trukdavo po 5 mėnesius – būdavo rengiami du trys koncertai per dieną.
Turėjau asmeninį sraigtasparnį ir lėktuvą, o man norėjosi su draugais pasivažinėti dviračiu. Vis dėlto yra laikas, kai geriau karstytis tvoromis ir lakstyti po kiemą negu sutraukti stadionus klausytojų ir dalyti autografus.
– Kai buvote visam pasauliui žinomas paauglys, ar netekdavo susidurti su moterų arba – pramogų pasaulyje tai didesnė tikimybė – vyrų lytiniu priekabiavimu?
– Vyrai nė karto „nekabino“. Bet kas yra lytinis priekabiavimas, sužinojau dar būdamas vaikas. Įsitempti mane į lovą bandė ne tik daugybė gerbėjų, bet ir garsiausios bei įtakingiausios pramogų pasaulio moterys.
Vienas pirmųjų tokių nuotykių buvo San Remo festivalyje. Į užkulisius atėjo tuo metu garsi amerikiečių dainininkė Timi Yuro ir, griebusi už rankos, vos ne iškart pareiškė: „Tu niekur neišvyksi, kol mes nepermiegosime.“
Buvau šokiruotas. Man ji buvo suaugusi tetulė, net negalėjau įsivaizduoti, kad mums gali kas nors pavykti.
Ji įkalbino susitikti vėlai vakare vienoje tamsioje miesto gatvėje.
Vaikščiodami priėjome gražią gebenėmis apaugusią mūrinę sieną, ir tada prasidėjo... Ji prirėmė mane prie sienos ir apsivijo kaip voras.
Nežinojau, ką daryti, tačiau ji viską padarė už mane.
Ne kartą savo viešbučio kambaryje rasdavau po tris penkias merginas – jų iš vaikiško naivumo bandydavau atsikratyti autografais.
Bet jos versdavo mane daryti tai, ko tada dar nenorėjau.
Penkios suaugusios merginos paauglio lovoje – situacija nelabai normali.
– Kaipgi dabar žmona jus išleidžia į gastroles?
– Norite tikėkite, norite ne, bet per tuos daugiau kaip du dešimtmečius, kai mes susituokę, nė karto nebuvau jai neištikimas, nors progų tikrai buvo. Mano žmona – ne supermoteris, bet mes vienas kitą mylime ir gerbiame, nors mūsų amžiaus skirtumas – 12 metų.
Nuo to laiko, kai vedžiau, visas savo gerbėjas siunčiu pas prodiuserį.
– Pinigų stygiaus jūs nejaučiate. Kuriam galui tiek daug gastroliuoti, netgi po provincijos miestus?
– Vaizdžiai tariant, aš gyvūnas, įrašytas į Raudonąją knygą. Kol turiu balsą, kol klausytojai verkia mano koncertuose, aš dainuosiu.
– Gerbėjai įvairiose šalyse laukia jūsų koncertų. Kokią programą parengėte šį kartą?
– Atliksiu ne tiktai senas, visiems gerai žinomas kompozicijas, bet ir naujas dainas, kad publika žinotų, koks jis, dabartinis R.Loreti. Bet pirmiausia, aišku, dainuosiu tai, kas atspindi mano istoriją, neapolietišką dvasią.
Kitos sudarys savotišką foną – tai dainos, atspindinčios mano pomėgius ar ryšius su tais nuostabiais žmonėmis, kuriuos sutikau gyvenime.
Pavyzdžiui, padainuosiu kelias Adriano Celentano dainas – jis geras mano draugas, dažnai susiskambiname, kalbamės. Mūsų likimas yra panašus, kaip ir mūsų sėkmė – atitikome laiko dvasią.
Norėčiau priminti ir koncertų atmosferą: scenoje stengiuosi užmegzti tiesioginį ryšį su klausytojais, kalbuosi su jais, juokauju, įtraukiu į dialogą.
Klausytojai visada dainuoja kartu su manimi. O aš, žinoma, jiems papasakoju savo dainų istorijas. (LR)
Dainuos su savo vieninteliu mokiniu
R.Loreti buvo pasižadėjęs niekada neturėti mokinių. Bet jo nuostatas sudaužė berniukas iš Rusijos Feliksas Karamianas – jo globėju tapęs R.Loreti moksleivį atveš ir į Lietuvą.
F.Karamianas 2010-aisiais tarptautiniame konkurse Italijoje užėmė antrąją vietą. Jį išgirdęs R.Loreti iškart prisipažino – Felikso balse atpažino save vaikystėje. Italas pažadėjo rūpintis berniuko karjera ir mokyti jį vokalo.
Kai pernai R.Loreti su blyškaus veido dvylikamečiu F.Karamianu Osle sudainavo legendinę dainą „Jamaica“, tūkstančiai žiūrovų pakilo nuo kėdžių ir plojo stovėdami.
Kitą dieną po koncerto Robertino su Feliksu nuvyko į bažnyčią – Žemutiniame Naugarde gyvenantis berniukas buvo pakrikštytas. Krikšto tėvais tapo R.Loreti prodiuserė Eva Strong ir jos vyras.
Dar prieš keletą metų dainavimas F.Karamianui buvo tik pomėgis. Šiandien berniukas su R.Loreti keliauja po dideles Europos sales, festivalius ir vadinamas garsiojo vokalisto įpėdiniu.
Ištrauka iš koncerto
