Neslėpkime – tai nėra geriausi prieš šešerius metus išgarsėjusios grupės laikai. Naujausias grupės albumas „Later... When The TV Turns To Static“ Didžiosios Britanijos „topuose“ nė nepateko į populiariausiųjų keturiasdešimtuką, o iš šimtuko iškrito po savaitės.
Šiuo metu vykstančių grupės gastrolių po Europą grafike – nedideli Vokietijos, Lenkijos, Čekijos klubai. Vis dėlto laukta, kad ne itin dažnai Lietuvoje savo dievukų sulaukiantys britiško „indie“ roko gerbėjai bus aktyvesni.
Nedidelis būrys „Glasvegas“ ir „apšildžiusią“ lietuvių grupę „Colours Of Bubbles“ pasitikusių žiūrovų stengėsi iš paskutiniųjų. Skambant „Glasvegas“ hitams, tokiems kaip „Geraldine“, plojimai buvo garsūs, publika stengėsi pagerinti muzikantų nuotaiką.
Bet tiesa paprasta – turime daugybę Lietuvos atlikėjų, kurie, net ir bilietams kainuojant 70 litų, žiūrovų priviliotų kur kas daugiau.
Melodingi, melancholiją su euforija dažnai derinantys škotai į Lietuvą atsivežė ekraną su vaizdo projekcijomis ir daugiau nei valandą dainų iš keleto albumų – muziką, kuri dar prieš keletą metų įtakingų britų kritikų buvo vadinama šios šalies roko ateitimi.
Koncerto pradžią kiek sugadino patys muzikantai – sustabdė pradėtą groti dainą ir paprašė balkonuose įsitaisiusių žiūrovų nešdintis – esą nepatogiai jaučiasi, kai grojant kažkas žiūri į jų nugaras.
Po šio nepavykusio starto grupė įsivažiavo – publika gavo ir „Daddy's Gone“, ir „The World Is Yours“, ir daugelį kitų gerbėjams žinomų dainų.
Vokalisto Jameso Allano balsas – skaidrus ir stiprus, muzika – dažnai primenanti „Joy Division“, „Echo & The Bunnymen“, net U2 estetiką.
„Su „Glasvegas“ kūryba esu pažįstamas gal tik daugiau nei porą metų, bet iškart pradėjęs klausytis susižavėjau – tiek jų gana rimtomis dainų temomis ir tekstais, tiek energija, kuri girdėti net įraše, tiek žavingu škotišku akcentu. Turiu draugų, kurie yra buvę „Glasvegas“ koncerte Londone ir jie iki šiol man kelia pavydą pasakojimais, kiek daug energijos, aistros ir prakaito buvo išlieta tame koncerte. Šiuo metu „Glasvegas“ – tarp penkių mano mėgstamiausių grupių“, - sakė į koncertą atėjęs žinomas „Humoro klubo“ komikas Paulius Ambrazevičius.
„Apmaudu, kad žmonių tiek nedaug. Jie tikrai neblogi. Esu girdėjęs tūkstančius blogesnių koncertų“, - stebėjosi radijo stoties „LRT Opus Ore“ vadovas Darius Užkuraitis.
Liūdesiu publikos nepagausinsi. Choru skanduojamas grupės pavadinimas kiek pataisė muzikantų nuotaiką – J.Allanas su publika juokavo apie viskį, kuris yra vienintelis dalykas, kuriuo gali didžiuotis škotai.
Galiausiai jo su žiūrovais ir išgėrė, o po koncerto žadėjo dalyti autografus ant jų nupirktų suvenyrų ir kartu eiti linksmintis į vieną senamiesčio barų. „Reikės įtraukti tai į mūsų albumą“, - juokdamasis į lietuvių šūksnius „viskis“ ir „Glasvegas“ reagavo dainininkas.
Jausminga „I'd Rather Be Dead (Than Be With You)“ jautresniems galėjo išspausti ašarą. Grupė – neabejotinai talentinga, bet publikos dėmesys yra nenuspėjamas. Kodėl „Glasvegas“ jį prarado – sunku atsakyti.
J.Allanas – kaip du vandens lašai panašus į amžinatilsį garsios britų pankų grupės „The Clash“ lyderį Joe Strummerį, bet tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios „Glasvegas“ yra įdomūs.
Prieš šešerius metus išpopuliarėjusi grupė – melodingą roką grojantys ekscentrikai. 2003-iaisiais susibūręs kolektyvas savo vardą sukonstravo iš dviejų gerai skambančių miestų pavadinimų – gimtojo Glazgo ir JAV nuodėmių sostinės Las Vegaso.
Pirmieji žingsniai buvo netvirti, tačiau po penkerių metų grupės debiutinis albumas Didžiosios Britanijos populiariausių albumų sąrašo viršūnėje nusileido tik garsiosios JAV grupės „Metallica“ darbui. Be to, „Glasvegas“ diskas buvo nominuotas prestižiniam britų apdovanojimui „Mercury“.
Kritikai teigė, kad platininį albumo tiražą išplatinusi grupė britų roko raidai bus taip pat svarbi kaip vienas populiariausių šalies kolektyvų „Arctic Monkeys“.
Skambūs vertinimai gal ir buvo skuboti. Bent jau tuo atveju, jei kalbama apie parduotų įrašų skaičių. Nesėkmingas bendradarbiavimas su įrašų leidyklomis ir prasta reklama nulėmė, kad pernai išleistas trečiasis "Glasvegas" albumas "Later... When The TV Turns To Static" liko beveik nepastebėtas jos gimtinėje.
Tačiau Europos klubuose ir festivaliuose grupės laukia nemažai gerbėjų, atmintinai mokančių „Glasvegas“ hitus „Geraldine“ ar „Daddy’s Gone“. Grupės muziką mėgsta ir daugelis įžymybių.
Pavyzdžiui, viena populiariausių JAV grupių „Kings Of Leon“, pakvietusi „Glasvegas“ kartu gastroliuoti JAV. Kitas ryškus gerbėjas – grupės „U2“ lyderis Bono.
„Tai viena geriausių dainų kokias esu girdėjęs“, – taip apie „Glasvegas“ kūrinį „It’s My Own Cheating Heart That Makes Me Cry“ atsiliepė šis dainininkas.
Dar viena „Glasvegas“ muzikai neabejinga asmenynė – TV serialo „Žvaigždžių kelias“ aktorius, kino veteranas Williamas Shatneris. Išgirdęs grupės pasirodymą TV laidų vedėjo Craigo Fergusono šou, jis priėjo prie muzikantų ir išliaupsino jų kūrybą. Pernai W.Shatneris nusifilmavo „Glasvegas“ vaizdo klipe „If“.
34 metų dainininkas J.Allanas – kiek neįprasta figūra. Tai, kad tarp savo dievukų jis mini rokenrolo legendą Elvį Presley ir už nužudymą kalintį prodiuserį Philą Spectorą, galbūt nėra atsitiktinumas.
„Glasvegas“ lyderio rašomi dainų tekstai – tamsūs, pilni nerimą keliančių užuominų apie sudėtingas šeimos ir visuomeninio gyvenimo situacijas.
Grupėje jis groja kartu su pusbroliu Rabu Allanu. Prieš pradėdamas muzikinę karjerą, Jamesas buvo perspektyvus futbolininkas – atstovaudamas šešioms skirtingoms komandoms, sužaidė 105 rungtynes Škotijos lygoje.
Vieną „linksmiausių“ pokštų savo grupei jis iškrėtė 2009-aisiais, kai keliems mėnesiams dingo ir nepasirodė „Mercury“ apdovanojimų ceremonijoje. Britų spauda sukėlė triukšmą, tačiau po dienos paaiškėjo, kad muzikantas ramiai sėdi Niujorke ir laukia būsimų grupės gastrolių pradžios.
Pasirodo, per „Glasvegas“ atostogas jis šešis mėnesius gyveno be mobiliojo telefono ir nė nesusimąstė, kad tai galėtų kelti kokių nepatogumų.
