Kovo 26-ąją Vilniaus Pramogų arenoje vyksiantis Katie koncertas bus jau trečioji 29 metų dainininkės viešnagė Lietuvoje.
Šioje arenoje prieš šešerius metus pirmą kartą su lietuviais pasisveikinusi atlikėja per tą laiką toliau kūrė „popmuzikos subrendusiems“ karalienės reputaciją.
Švelnaus balso atlikėja, kilusi iš Gruzijos, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, „Lietuvos rytui“ pasakojo ne tiktai apie muziką, bet ir keliones į gimtinę, ekstremalius pomėgius ir gerbėjus, tarp kurių nėra paauglių.
– Kartą jau esate viešėjusi Vilniuje, kitą kartą – Kaune. Ar jau spėjote susidaryti įspūdį apie Lietuvą? – pasiteiravau K.Melua.
– Tam buvo per mažai laiko, bet gerai prisimenu, kad gėriau fantastišką puodelį arbatos. Tiksliai nepamenu, kuriame viešbutyje tai buvo, tačiau gėrimas buvo nuostabus. Būtų smagu išgerti dar vieną tokį kovo mėnesį.
– Koks šių gastrolių tikslas?
– Koncertų turnė pavadinta „Simplified“ („Supaprastinta“). Tokius koncertus rengiu pirmą kartą. Pastaruosius dešimt metų koncertavau su tradicine ritmo grupe, kartais dar prisidėdavo styginių kvartetas.
Bet mano kūrybos širdis – fortepijonas ir akustinė gitara. Nutariau, kad dešimtmečio proga verta grįžti prie šaknų ir iš naujo paspausti starto mygtuką.
Scenoje su manimi bus du muzikantai – kontrabosininkas ir pianistas. Aš pati grosiu gitara ir dainuosiu. Tai bus proga prisiliesti prie pačios dainų esmės.
– Esate kilusi iš Gruzijos. Kai grįžtate į gimtinę, ar jus visi atpažįsta gatvėje?
– Visaip būna. Man labai svarbu kasmet nuvykti į gimtinę. Kai grįžtu, elgiuosi ramiai – neinu į gatvę su asmens sargybiniais ir fanfaromis. Lankau savo senelį, einu į turgų, parką. Kartais žmonės atsigręžia, vienas kitas prieina ir paklausia, ar esu „ta Katie“. Bet šiaip viskas labai ramu.
– Ar niekada nejautėte noro parengti gruziniškų dainų koncertą ar albumą?
– Tai mano didžioji svajonė. Būtų neįtikėtina. Labai norėčiau albumo gimtąja kalba.
– Naujoji jūsų plokštelė pavadinta gruzinišku jūsų vardu Ketevan. Ar kas nors jus taip vadina?
– Ne, bet Ketevan net nėra mano tikrasis vardas. Tai tik reklaminė legenda – išmoninga vardo Katie forma. Kai labai prasikalsdavau, tėvai griežtai į mane kreipdavosi ir tada vadindavo Ketevan.
– Ar galite įsivaizduoti save visam laikui sugrįžtančią gyventi į Gruziją?
– Ne. Vis dėlto jau turiu britų pasą, mano vyras iš čia, pripratau prie Londono ir šios šalies gyvenimo būdo.
Bet, kaip minėjau, tikrai norėčiau bent keliems mėnesiams sugrįžti ir su Gruzijos muzikantais įrašyti plokštelę.
Pastarąjį dešimtmetį Gruzijoje praleidžiu dvi savaites per metus. Tai per mažai, labai pasiilgstu tos šalies. Kai reikia išvykti iš Gruzijos, kiekvieną sykį ašaroju oro uoste. Gal ir sentimentaliai skamba, bet taip yra.
Kai kada nors turėsiu vaikų, būtinai nuvešiu juos į Gruziją.
– Ar vis dar kalbate gruziniškai?
– Žinoma, juk Gruzijoje nuo šešerių iki aštuonerių ėjau į mokyklą, namie su tėvu ir motina kalbamės tik gruziniškai.
Pamirštu kai kuriuos žodžius, bet šiaip susikalbu labai gerai.
– Jūsų muzika labai švelni ir rami, bet jūs šokinėjate parašiutu ir neseniai pradėjote boksuotis. Kaip tai suprasti?
– Nė nežinau, kaip tai paaiškinti. (Juokiasi.) Kai augau, mano mėgstamiausia kino superherojė buvo bebaimė moteris, kurią filme „Svetimas“ vaidino Sigourney Weaver.
Norėjau būti į ją panaši. Žinoma, esu maža, smulkaus sudėjimo, nelabai stipri, bet adrenalino poreikis niekur nedingo.
Žinoma, palyginti su mano vyru, esu visiškai rami. Jis – motociklų lenktynių čempionas, tikras adrenalino fanatikas.
Praėjusią vasarą pirmą kartą dviese šokome parašiutu. Jam tai buvo paprasta lyg išgerti puodelį arbatos, o aš buvau tokia persigandusi ir susijaudinusi. Nugalėti baimę – stiprus narkotikas.
– Jūsų karjera – geras pavyzdys, kad talentas įveikia nepalankias aplinkybes. Mergina iš Gruzijos išpopuliarėja Didžiojoje Britanijoje, nors nekuria skandalų, nepozuoja apsinuoginusi ir šiaip yra labai paprasta ir kukli. Kaip tai paaiškinti?
– Neklausiu savęs, kodėl būtent man taip pasisekė. Vienintelis paaiškinimas toks: nuo mažens buvau visiškai apsėsta muzikos. Ji mane tiesiog labai stipriai veikė.
Niekada nesvajojau tapti didele žvaigžde. Bet buvau pasiruošusi sutraiškyti bet ką, kas bandytų stoti tarp manęs ir muzikos. Žinojau, kad privalau gyventi su muzika susijusį gyvenimą – gal būti dainų autore, gal prodiusere, o gal tiesiog dirbti įrašų leidykloje.
Turbūt esu gimusi po laiminga žvaigžde – man tikrai puikiai viskas susiklostė. Nors iki visiškos laimės man pakanka tiesiog išsitraukti gitarą ir sugroti porą akordų.
Viena, ką žinau: gyvenimas nenuspėjamas, aš tikrai nesitikėjau, kad būsiu tokia populiari.
– Nesunku įsivaizduoti, kaip atrodo sunkiojo metalo arba klasikos gerbėjai. Bet ar įmanoma apibrėžti K.Melua klausytojus?
– Daugiausia tai sutuoktinių poros. Yra viena vokiečių pora, kuri turbūt aplankė daugiau mano koncertų nei aš pati. (Juokiasi.) Iš tikro – daugiau nei penkiasdešimt koncertų.
Kitas dalykas – manęs nesiklauso paaugliai. Ateina arba vaikai, arba jau suaugę žmonės.
– Jei gerbėjai galėtų jus stebėti 24 valandas per parą, kas juos labiausiai nustebintų?
– Manau, nustebtų, kiek mažai repetuoju ir lavinu balsą. Nuo aštuoniolikos metų nedarau jokių balso apšilimo pratimų, namie beveik niekada nedainuoju.
Gal dar nustebtų dėl muzikos, kurios klausausi. Mano brolis yra didelis sunkiojo metalo mėgėjas, todėl užsikrėčiau ir aš – turiu „Black Sabbath“ ir panašių grupių įrašų.
Bet šiuo metu mano mėgstamiausias muzikos kolektyvas – nuostabus gruzinų moterų choras, dainuojantis laidotuvių raudas. Išgirdau ir dvi valandas buvau visiškai užhipnotizuota – tai taip gražu.
Mano vyras, žinoma, šios muzikos tiesiog nekenčia. Išgirdęs 24 valandas nenorėjo su manimi kalbėtis. Manau, tai įrodo, kokia galinga ši muzika – vienas žmogus eina iš proto iš malonumo, o kitam ji šlykšti.
– Ką patartumėte tai jaunai mergaitei, kuri prieš dešimtmetį staiga tapo žvaigžde?
Ir ką, atsukusi laikrodį atgal, darytumėte kitaip?
– Aš nieko nesigailiu. Manau, visos padarytos klaidos praturtina ir išmoko taikliau įvertinti poelgius, aplinkybes.
Bet turbūt patarčiau būti labiau atsipalaidavusiai, nepamiršti pailsėti ir mažiau jaudintis, kai nepasiseka. Man tokios išminties tikrai trūko.
Namai – dviejuose planetos kampeliuose
K.Melua įrašai nebėra parduodami tokiais didžiuliais tiražais kaip pirmieji albumai, visoje Europoje išgarsėję hitais „The Closest Thing To Crazy“ ar „Nine Million Bicycles“.
2006-aisiais Katie buvo atlikėja, kurios įrašų Europoje parduota daugiausia. Prieš porą metų ji buvo minima kaip viena daugiausia uždirbančių jaunų Didžiosios Britanijos garsenybių.
2012-aisiais už ketveriais metais vyresnio motociklų lenktynių čempiono Jameso Toselando ištekėjusi atlikėja kiek sulėtino karjeros tempą, tačiau išlieka laukiama gerbėjų daugelyje Europos šalių.
Rudenį dainininkė įspūdingu koncertu Londono salėje „Roundhouse“ paminėjo karjeros dešimtmetį, išleido albumą „Ketevan“, o šįmet rengia kiek neįprastų koncertų seriją, dėl kurios vėl užsuks į Lietuvą.
Gruzijoje gimusi, tačiau vaikystėje su tėvais nuo neramumų ir skurdo į Didžiąją Britaniją pabėgusi atlikėja surado vietą po saule Londone ir iki šiol jaučiasi turinti namus dviejuose labai skirtinguose planetos kampeliuose.
