64-erių atlikėjas – buvęs britų grupės „Genesis“ vokalistas, prieš beveik keturis dešimtmečius pradėjęs solinę karjerą ir pasiekęs didelių aukštumų.
Šešių „Grammy“ ir trylikos MTV apdovanojimų laimėtojas Lietuvoje apsilankė pirmą kartą. Į jo koncertą „Siemens“ arenoje susirinko apie keturis su puse tūkstančio žiūrovų.
Hitų „Solsbury Hill“, „Shock The Monkey“, „Sledgehammer“ ir daugybės kitų populiarių dainų autorius Vilniuje pristatė pasaulinių gastrolių „Back To Front“ programą. Ji skirta prisiminti 1986-aisiais išleistą populiariausią P.Gabrielio albumą „So“.
Muzikantų grupę, kuri su juo grojo ir 1987-aisiais, šia proga subūręs Peteris Vilniui paruošė trijų dalių pasirodymą. Pirmojoje skambėjo akustinės dainų versijos – tai lyg repeticija. Antrojoje – kūriniai su daugiau elektroninio skambesio, o trečiojoje – visos albumo „So“ dainos.
„Tai lyg vakarienė – pirmiausia gaunate užkandį, tada – pagrindinį patiekalą, o albumas „So“ yra desertas“, – publikai pasakojo P.Gabrielis.
Prieš pat koncertą ji pradžiugino lrytas.lt žurnalisto dovana. Žurnalui „TV antena“ duotame interviu dainininkas prasitarė, jog neturi Sovietų Sąjungoje prieš 25 metus išleistos jo albumo „So“ plokštelės, kuri tapo raktu į jo muziką daugeliui šios netrukus subyrėjusios šalies klausytojų.
„Norėčiau ją turėti savo kolekcijoje“, – užsiminė dainininkas. Penktadienio vakarą plokštelę padovanojome P.Gabrieliui.
Pasirodymo pradžioje publika išgirdo trumpą dviejų muzikančių iš Stokholmo koncertą - „apšildančias“ artistes pristatė pats P.Gabrielis.
Apie pusę devynių vakaro į sceną pakilusi pagrindinė žvaigždė buvo pasitikta garsiais plojimais – šiltai pasisveikinęs, dainininkas pakvietė į kelionę per beveik keturis solinės jo karjeros dešimtmečius.
Peteris žiūrovus nudžiugino ir prabildamas lietuviškai – išmoko keletą prisistatymo frazių ir trumpai papasakojo apie koncertą, vėliau jo kalbos ekranuose buvo verčiamos subtitrais.
Melancholiška, gili, prasmingais tekstais pažymėta P.Gabrielio kūryba pelnė jam vieno labiausiai gerbiamų planetos muzikantų titulą. Dainininkas garsėja ir aktyvia veikla kovos už žmogaus teises bei aplinkosaugos srityse. Už savo pasiekimus jis prieš keletą metų buvo išrinktas į žurnalo „Time“ paskelbtą įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Jokių pasipūtimo ženklų ar maivymosi – tik melodinga muzika ir rami išmintis. Tokį įvaizdį P.Gabrielis pateisino nuo pirmų koncertų minučių.
Jos, beje, buvo neįprastos – pirmuosius keletą kūrinių Peteris su grupe atliko, salėje nė neišjungus šviesų. Akustinėje koncerto dalyje publika išgirdo kiek neįprastas hitų „Come Talk To Me“ ir „Shock The Monkey“ versijas.
Muzikantams akustines gitaras pakeitus į elektrines, o pačiam P.Gabrieliui – nuo fortepijono persėdus prie elektroninių klavišinių instrumentų, prasidėjo antroji koncerto dalis. Įsižiebė didžiuliai ekranai, visais įmanomais kampais rodantys scenoje muzikantus, į sceną išriedėjo penki dideli judantys apšvietimo bokštai, atrodantys lyg iš fantastinio filmo apie ateivius, garsas tapo trankus – daina „Digging In The Dirt“ buvo sugrota taip energingai, jog norėjosi gailėtis, kad arenos parteryje – sėdimos vietos.
Hitas „Solsbury Hill“ nuo kėdžių pakėlė pirmuosius žiūrovus – nors priedainyje, kitaip nei tikėjosi mikrofoną ištiesęs Peteris, prisijungusiųjų buvo ne tiek ir daug. Pusė publikos atėjo tik iš smalsumo?
„Elektrinėje“ dalyje šou režisieriai iki soties prisižaidė efektais – į ekraną vaizdą transliuojančios kameros, pasirodo, pritvirtintos prie kone visų instrumentų. Penki apšvietimo bokštai žaidė savus žaidimus – per vieną numerį apsupo dainininką, kuris vaidino, kad nuo jų ginasi it nuo grobuonių.
Žiūrovai sulaukė ir premjeros - dainos "Why Don't You Show Yourself", įkvėptos meksikiečių režisieriaus Guillermo Arriagos, kuriančio dokumentinius filmus apie seksą, narkotikus ir religiją. Užuomina į būsimąjį albumą, kurio Peterio gerbėjai laukia jau daugiau nei dešimtmetį? Sunku pasakyti, nes ir pats atlikėjas neseniai užsiminė, kad naujojo darbo gali tekti laukti dar ilgai.
Ekranuose įsižiebus skaičiui „trys“, atėjo metas pagrindinei koncerto daliai – albumui „So“. Pirmoji daina „Red Rain“ buvo apgadinta prasto įgarsinimo, tačiau įspūdį gelbėjo ekranuose lyjantis kraujo raudonumo lietus ir „gyvai“ iš muzikantų siluetų formuojamos geometrinės figūros.
Pasigirdus bene didžiausiam Peterio hitui „Sledgehammer“, lietuviai pagaliau spjovė į santūrumą – parteryje drąsiai stojosi ir šoko pagal muziką.
Baladę „Don't Give Up“, kurią kadaise atliko su žymia britų atlikėja Kate Bush, Peteris sudainavo su ją puikiai pavadavusia pritariančia vokaliste.
Skambant dainai "Big Time", ekranuose sužibo devintojo dešimtmečio stilistiką primenantys užrašai, nuostabiąją baladę "Mercy Street" P.Gabrielis sudainavo gulėdamas, o jo koncertų himnas "In Your Eyes" paskelbė pagrindinės vakaro dalies pabaigą.
Netrukus Peteris, žinoma, sugrįžo. Kūrinys "The Tower That Ate People" ne tik pasižymėjo griežtais industrinės muzikos elementais, bet ir bene įspūdingiausiu šou elementu - nuo lubų nusileidus skraidančios lėkštės formos apšvietimo platformai, ji kildama apgaubė P.Gabrielį aukštame audeklo "bokšte".
Pabaigai dainininkas pasiliko dainą "Biko" - apie Afrikos politinį kankinį Stepheną Biko. Iškėlęs ranką, dainininkas atsisveikino ir nebesugrįžo.
"Peteris Gabrielis buvo fantastiškas", - po koncerto internete brūkštelėjo prisiekęs šio dainininko gerbėjas Andrius Mamontovas. "Sveikinimai visiems, kas buvo. Nepaisant to, kad nesugrojo "Steam", viskas buvo puikiai. Publika puiki - inteligentiška, išprususi ir skoningai šiek tiek intravertiška", - pakomentavo Algis Ramanauskas. "Man atrodo, geriausią metų koncertą aš jau pamačiau", - pritarė Martynas Starkus. Tokių žinomų Lietuvos pramogų pasaulio atstovų minčių internete penktadienio vakarą buvo galima rasti šimtus.
Ir vis dėlto įsimylėjusių Peterio kūrybą nepakako, kad "Siemens" arena būtų pilna. Atėję nenusivylė, nors galėjo kilti ir klaustukų. Tie, kurie jau ne pirmą kartą matė P.Gabrielio koncertą, pripažino - ankstesnės P.Gabrielio gastrolės pasižymėdavo didesne šou elementų ir dekoracijų gausa. Šįkart dainininkas labiausiai pasikliovė vaizdo projekcijomis ir pačia muzika. Prieš dešimtmetį rengtos gastrolės "Growing Up" stebino kur kas įdomesniais scenos sprendimais.
"Tai - toks turas. Šįkart visas dėmesys - albumui "So". Kai kitą sykį vyksiu į gastroles, bus labai daug įvairių efektingų sprendimų", - viename interviu sakė P.Gabrielis.
Ar dėl to koncertas tapo blogesnis? Tikrai ne. Tikrieji P.Gabrielio gerbėjai po koncerto skirstėsi patenkinti. Bet iš tų, kurie atėjo dėl smalsumo, buvo galima girdėti atsiliepimų apie "labai keistą ir sudėtingą muziką".
Natūralu, nes P.Gabrielis nėra banali popžvaigždė, kurios muziką galima "suvirškinti" ir pamėgti per porą minučių. Savo amžiaus maskuoti neketinantis, kartais ne žvaigždę, o paprastą scenos darbininką primenantis P.Gabrielis nuėjo įspūdingą muzikinį kelią, kuriame susipynė artrokas, popmuzika, afrikietiški ritmai ir dar daugybė kitų smulkių detalių.
Tik Lietuvoje, panašu, nėra pakankamai tuo besidominčių. Užkulisiuose nebuvo paslaptis, jog dainininko komandą nustebino gana nedidelis žiūrovų skaičius Vilniuje. Pavyzdžiui, šią savaitę Lenkijos mieste Lodzėje Peterio klausėsi pilnutėlė arena - per 13 tūkstančių žmonių.
"Susidarėme įspūdį, jog Baltijos šalyse muzikos istorijos etapas, susijęs su P.Gabrieliu, galbūt tiesiog nėra gerai žinomas. Bet koncertas buvo nuostabus", - sakė koncertų agentūros "Live Nation", pakvietusios P.Gabrielį į Vilnių, atstovai.
"Ačiū, kad buvote šilta publika ir kantriai priėmėte mano lietuvių kalbą", - po pasirodymo socialiniame tinkle parašė P.Gabrielis. Tradicinio "pasimatysime kitą sykį" jis nepridėjo - labai tikėtina, kad ši dainininko viešnagė Lietuvoje buvo pirma ir paskutinė.
Šeštadienį atlikėjas išvyks tęsti gastrolių į Rygą.
