Juos dievina dainininkė Madonna, pakvietusi „Gogol Bordello“ kartu atlikti dainą Londono „Wembley“ stadione, ir mados namai „Gucci“, vieną savo vyriškų kolekcijų parėmusi dainininko E.Hützo įvaizdžiu.
1999-aisiais emigranto iš Ukrainos Eugene'o (tikrasis vardas -- Jevgenijus Simonovas) įkurta grupė tapo madingiausiu reikalu Niujorko klubuose. Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio „Gogol Bordello“ koncertuoja dideliuose festivaliuose, geria cisternas vyno ir yra laikomi nerūpestingo rokenrolo gyvenimo būdo simboliu.
Nuo pankroko iki čigoniškos muzikos ir Balkanų folkloro motyvų -- tiek visko į vieną košę sumaišė grupė, kurioje šiandien groja muzikantai iš septynių šalių, nuo Baltarusijos iki Latvijos.
Dar paauglystėje su vaikais iš Ukrainos emigravęs, vėliau keliose emigrantų stovyklose Vakarų Europoje, JAV gyvenęs, o šiuo metu Rio de Žaneire apsistojęs 41-erių E.Hützas „Lietuvos rytui“ pasakojo apie trečiadienio vakarą Teatro arenoje vyksiantį koncertą ir ne tik.
- Prieš penkerius metus jau grojote Lietuvoje - festivalyje „Be2gether“. Kokios pirmos mintys ateina į galvą, kai išgirstate mūsų šalies pavadinimą?
- Pirmiausia - tai, ką prisimenu iš paauglystės. Kad Baltijos šalyse buvo pačios kiečiausios Sovietų Sąjungoje. Pamenu, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos pavadinimai mums buvo laisvės simbolis. Yra tekę ne kartą su draugais lankytis pas jus dar sovietiniais laikais. Tai buvo visai kitokia aplinka nei Ukrainoje.
Kitas dalykas --jūs turite daug talentingų menininkų. Labai gražus folkloras, kuris gali būti įkvėpimo šaltiniu roko ir elektroninės muzikos atlikėjams. Dar man labai patinka ta grupė, kuri groja dainą „The Time Is Now“. Kaip ji ten vadinasi... „Instrumenti“.
- Ji iš Latvijos, ne iš Lietuvos.
- Oi, atsiprašau. Estijoje gavau krūvą albumų su Baltijos šalių muzikantų įrašais. Būtinai pasiklausysiu ir sužinosiu daugiau.
- „Gogol Bordello“ - grupė, kuri po kiekvieno koncerto iki paryčių laistosi alkoholiu, linksminasi kaip niekas kitas, tai nesikeičia jau dešimt metų. Bent jau toks yra jūsų įvaizdis. Ar tikrai niekas nepasikeitė?
- Sakyčiau, ne. Kartais net pačiam juokinga, kaip smarkiai mėgaujamės įvairiais paaugliškais pomėgiais, nerūpestingais, kartais net kvailais poelgiais. Norėčiau manyti, kad per dešimt metų, kai aktyviai koncertuojame, tapau kiek protingesnis. Pavyzdžiui, tiksliai žinau, į kurią vietą mieste eiti linksmintis.
Kita vertus, aš taip pat gyvenu ir savo namuose Brazilijoje. Gastrolėse darau beveik viską, ką noriu.
- „Beveik“. Tai ko nedarote?
- Brazilijoje yra įvairiausių įdomių gėrimų, kurių čia Europoje nerasite. Tikros magijos. Nuostabus naktinis gyvenimas, kuris tęsiasi ir dieną (juokiasi). Rio de Žaneiras - jei ten nebuvote, labai sunku paaiškinti žodžiais. Bet tai stebuklinga vieta.
- Esate gyvenęs daugybėje šalių. Žmonės jus įsivaizduoja kaip klajoklį, kuriam vienoje vietoje greitai pasidaro nuobodu.
- Bet tai nėra tiesa. Galbūt Rio de Žaneire gyvensiu ir po dvidešimties metų. Kita vertus, aš ten būnu kelis mėnesius per metus. Štai, neseniai mėnesį praleidau Naujajame Orleane.
Apie mane, kaip ir apie kitus muzikantus, sukurta daug stereotipų. Vienas jų - kad man viskas greitai atsibosta. O yra atvirkščiai. Kita vertus, apie kitus juk šnekama dar baisiau. Lou Reedas, Iggy Popas - manoma, kad tai - tikri rokenrolo pamišėliai. O jų gyvenime svarbią vietą užėmė planavimas, meditacija.
- Jūsų grupėje groja daugybė emigrantų. Pats esate parašęs ne vieną dainą apie tai. Į Europos Parlamentą išrinkta nemažai politikų, kurie - kraštutiniai dešinieji, yra nusistatę už griežtesnę imigracijos politiką. Ką apie tai manote?
- Atvirai kalbant, šias keletą dienų nesekiau naujienų. Nesu labai sulindęs į žinių srautą. Nesigilinu į dabartinius pokyčius. Rinkimai manęs nelabai domina - man svarbiau ilgalaikė evoliucija. Nesu politiškas žmogus. Man priimtinesnis atsipalaidavimo, taikos ir ramybės kupinas požiūris. Kaip Dalai Lamos.
- Bet tai, kad jūsų gimtoji Ukraina išsirinko prezidentą, tikriausiai žinote?
- Taip. Bet mano požiūris - toks pats. Ukrainoje vyksta sudėtingi procesai, jokie mano komentarai nieko nepakeis. Manau, kad per daug žmonių veržiasi tai komentuoti. Aš esu linkęs susilaikyti.
- Neseniai Ukrainoje ketinote atidaryti savo muzikinį klubą. Kaip sekasi su tuo projektu?
- Turiu partnerius Kijeve, kurie apsisprendė ir tokiomis aplinkybėmis tą klubą atidaryti. Žaviuosi jais. Tai dar vienas įrodymas, kad net sudėtingiausiu laiku žmonėms reikia muzikos.
- Ko tikėtis iš jūsų koncerto šiandien?
- Didžiulio atsipalaidavimo ir laisvės. Mano akimis, koncertas - tai žmogaus galimybių praplėtimas. Tas dvi valandas scenoje patiriu tai, ką sunku apibrėžti. Tie, kurie yra buvę „Gogol Bordello“ koncerte, tai žino ir supranta.
- Kokią dovaną, kuri jus pradžiugintų, gerbėjai galėtų atsinešti?
- Žinote, mums vis tempia savo močiučių pagamintas trauktines ir užpiltines. Prašau, nedarykite to, nes tikrai negersiu. Prieš dešimt metų gerdavau - dabar nebegaliu.
Kartais mums atneša labai įdomių rūbų, kurie atspindi grupės stilių. Panaudojame juos koncertuose. Bet šiaip man visko pakanka. Tiesiog ateikite, ir mes būsime labai laimingi.
