Šis britas turbūt niekada nepamirš 2012-ųjų gruodžio 9-osios. Tą vakarą pelnęs pergalę „X Faktoriuje“, jis atrakino sau vartus į populiarumą ir turtus – nors dar prieš kelis mėnesius skendėjo skurde ir net neturėjo kur nakvoti.
Netrukus jo įrašyta daina „Impossible“ buvo parduota daugiau nei milijono tiražu, o 2013-aisiais išleistas pirmasis albumas kovoje dėl britų „topų“ viršūnės nusileido tik repo supermeno Eminemo darbui.
Stiprų ir įsimenamą J.Arthuro balsą pamėgo šimtai tūkstančių gerbėjų, bet populiarumas turėjo ir tamsiąją pusę.
Jameso vaikystė nebuvo lengva – motina du kartus skyrėsi, vaikystėje jis net spėjo pagyventi Bahreine, šeimoje tvyrojo slogūs santykiai. Tikrasis tėvas šeimą paliko, kai Jamesui buvo vos metai. Pasakojama, kad su dainininko motina jis nebendravo daugiau nei du dešimtmečius. Šeimą vėl susitikti paskatino J.Arthuro dalyvavimas „X Faktoriaus“ atrankoje.
Apie muziką nuo mažens svajojęs Jamesas keletą metų gyveno pusbadžiu, grojo gal 15-oje grupių, tačiau žvaigžde taip ir netapo.
Išgarsintas „X Faktoriaus“, gausiai tatuiruotas vaikinas pradėjo įgyvendinti visas savo rokenrolines svajones – pasipylė pasakojimai apie „žolės“ rūkymą, girtavimą, nuotykius su žymiomis merginomis, muštynes.
Atsipeikėti padėjo nemalonumai, kurie gerokai sugadino Jameso karjerą. 2013-ųjų pabaigoje jis internete paskelbė kūrinį, kuriame vieną reperį išvadino „sup...u p...daru“.
Dainininkas sulaukė didelio pasmerkimo, ne kartą viešai atsiprašė už savo „idiotišką poelgį“, siūlėsi bendradarbiauti su lytinių mažumų organizacijomis ir kiekviename žingsnyje kartoja nesąs homofobas.
Dabar jis pirmą kartą atvyksta į Vilnių. Rugpjūčio 8-ąją Jamesas ketina surengti koncertą sostinės „Forum Palace“ rūmuose. Kaip pats sakė „TV antenai“ duotame interviu, tai bus „didelė dozė geros, gyvai ir su energija atliekamos muzikos“. Bet pokalbio pradžia – ne apie tai.
– Nesate buvęs Lietuvoje, bet šįmet viešėjote Lenkijoje. Tą patį vakarą internete išplatinote nuotrauką, kurioje jūs – apdraskytu veidu. Kas ten nutiko?
– Po koncerto sėdėjau bare. Žinote, kartais susiduri su žmonėmis, kurie nori pasirodyti, kokie kieti yra.
Ten buvo du bičai ir pradėjo kabinėtis. Aš kilęs iš Midlsbro, tai gana niūrus miestas, muštis mes ten mokame. Įspėjau, kad atsiknistų, bet jie vis tiek užsipuolė, tai truputį pasidaužėm.
Bet tai tikrai nevyksta kiekvieną vakarą. (Juokiasi.) Šiknių pasitaiko kiekvieno kelyje.
– Jūs išgarsėjote „X Faktoriuje“ ir iki šiol esate populiarus. Lietuvoje turėjome du „X Faktoriaus“ laimėtojus, bet jų muzikinė karjera kol kas neįsibėgėjo. Ką patartumėte tiems, kurie laimi šį šou?
– Sunku pasakyti. Skirtingose šalyse turbūt skiriasi ir požiūris į šį šou. Norėčiau pasakyti, kad svarbiausia mylėti muziką ir gerai dainuoti, bet tai lemia ne viską.
Kartais viskas priklauso nuo vadybos žingsnių, tuo metu tvyrančios aplinkos, vietinės muzikos rinkos padėties.
Pavyzdžiui, yra šalių, kuriose talentų šou apskritai negerbiami, į juos nežiūrima rimtai. O štai Didžiojoje Britanijoje „X Faktorius“ – svarbus ir sulaukiantis daug dėmesio projektas.
Man labai pasisekė, kad atėjau į šou, kuriame pora metų anksčiau buvo atrasta grupė „One Direction“ – šiuo metu bene populiariausia pasaulyje. Tai irgi privertė britus kitaip pažvelgti į šį konkursą.
Jei esi geras artistas, turbūt neprapulsi, bet turi būti tikrai labai geras.
– Prieš „X Faktorių“ gyvenote ant sofų draugų namuose. Dabar esate žvaigždė. Ar yra kas nors, ko pasiilgstate iš tų senų laikų?
– Galbūt to, kad anksčiau galėjau elgtis laisviau – niekas į mane nespoksodavo. Bet bėgant laikui pripranti prie dėmesio. Nelabai gali dėl to skųstis.
Manau, išlikau paprastas ir normalus. Gyvenu paprastame name Londono pakraštyje, kaimynai ir nepažįstami ten man neknisa proto. Ten galiu pailsėti ir atsipalaiduoti.
– Šįmet bendradarbiavimą su jumis nutraukė „X Faktoriaus“ sumanytojo, vieno galingiausių pasaulio prodiuserių Simono Cowello leidykla „Syco“ (kalbama, kad dėl skandalingų J.Arthuro poelgių – Red.). Ar su juo vis dar bendraujate?
– Nežinau, kokie mūsų santykiai šiuo metu. Visai norėčiau su juo pasikalbėti. Kai dirbau su „Syco“, bendraudavau ne su juo – Simonas visą laiką labai užsiėmęs reikalais Amerikoje.
Tiesą sakant, su juo ilgiau pasikalbėjęs esu tik porą kartų. Jis mane labai palaikė ir davė gerų patarimų.
Su „Syco“ išsiskyrėme abipusiu sutarimu – mums puikiai sekėsi su pirmuoju mano albumu, bet dabar noriu išbandyti ką nors nauja. Kadangi Simonas tikriausiai turi palaiminti visus svarbius leidyklos sprendimus, spėju, kad jis tam pritarė.
– Per porą populiarumo metų įsivėlėte į ne vieną nemalonią istoriją. Ko iš to išmokote?
– Daugybės dalykų. Pavyzdžiui, blogai nekalbėti apie kitus atlikėjus ir nesivelti į konfliktus.
Nėra prasmės būti negatyviam. Ypač tada, kai esi laikomas jaunosios kartos balsu. Daug svarbiau kalbėti gerus dalykus ir būti laimingam, priimti save tokį, koks esu.
Kiti žmonės bandė tempti mane žemyn, provokuoti, o aš įsiveldavau ir ginčydavausi. Bet taip pats pralaimėdavau.
– Prieš kelis dešimtmečius rokenrolo žvaigždės kalbėdavo ir elgdavosi dar atviriau, ar ne?
– Taip, būtent. Aš rokenrolo vaikis, iki „X Faktoriaus“ grojau roko grupėse. Nesu labai politiškai korektiškas, o „X Faktoriuje“ reikia būti tokiam švaručiam, mandagiam. Man prastai sekėsi, nemėgstu būti griežtai kontroliuojamas, garsiai reiškiu savo nuomonę, kad ir nelabai mandagią.
Britų spauda iškart pasigavo šį mano bruožą ir pradėjo tai akcentuoti. Nukentėjau dėl to. O prieš kelis dešimtmečius turbūt būčiau už tai buvęs pagirtas. Dabar kiti laikai.
– Didžiausias jūsų sukeltas skandalas – dėl dainos, kurios tekstas tikrai atrodo įžeidžiantis homoseksualus. Ar turite draugų gėjų, kurie pasakė – klausyk, tai tikrai skaudu?
– Ne, tai ir įdomiausia. Daugybė mano draugų – gėjai ir lesbietės, muzikos versle jų tikrai daug. Jie mane gerai pažįsta ir nė vienas jų nepasijuto įžeistas.
Esmė – kontekstas. Taip, pasakiau idiotišką frazę, bet tai buvo repo kovos dalis, kūrinys, skirtas pašiepti varžovui. Šiame žanre galima kalbėti šiurkščias kvailystes, nieko asmeniško.
Žinote, kas įdomiausia? Žemyninėje Europoje tai nepaveikė mano populiarumo, bet Didžiojoje Britanijoje tikrai patyriau smūgį. Tarp britų žiniasklaidos vadovų – daug įtakingų gėjų, jie pasijuto įžeisti. Tad man nebuvo lengva.
– Šią savaitę paskelbėte, kad turbūt ateityje vadinsitės tiesiog Arthuru. Britų žiniasklaida iškart padarė išvadą, kad taip norite atsikratyti skandalų šleifo ir paskelbti naują pradžią.
– Tiesiog į būsimąjį albumą, kuriame bus daugiau roko, žiūriu kaip į naują etapą, kaip ne savo vieno, o grupės darbą. Paskelbiau šį sumanymą internete, pasižiūrėsime, ar taip ir bus.
– Koks keisčiausias gerbėjų atsidavimo ženklas, kurį teko patirti?
– Viena jauna mergina iš Vokietijos išsitatuiravo mano veidą ant kirkšnies. Mačiau savo akimis. Beprotiška, bet, žinoma, mane tai labai pamalonino. (Kikena.)
– Po „X Faktoriaus“ uždirbote nemažai pinigų...
– Taip, bet visai nemoku su jais elgtis. Na, dabar gal jau esu protingesnis. Bet kai gavau pirmą padorų honorarą, visus geriausius draugus dviem savaitėms nuskraidinau pasilinksminti į Majamį. Išleidau nepadorią sumą pinigų, mano buhalteris liepė apsiraminti.
Pinigai gali padėti išspręsti daugybę problemų, bet esu visiškai tikras, kad jie negali atnešti ilgalaikės laimės. Laimės reikia ieškoti savyje.
Gali turėti maišą pinigų, apsukti galvą supermodeliui, o po dvejų metų suprasti, kad ta gražuolė tavęs nė velnio nemyli. Širdis bus sudaužyta, vaikščiosi kaip suspardytas. Pinigai tada tikrai nepadės.
– Kai pasklido žinia, kad atvyksite į Lietuvą, jus socialiniuose tinkluose gyrė ne vienas muzikantas. Kuris iš kolegų girdėtas komplimentas jums įsiminė labiausiai?
– Edas Sheeranas šiuo metu yra turbūt populiariausias jaunas britų atlikėjas, geras bičiulis. Jis yra ne kartą sakęs, kad dažnai klausosi mano muzikos, yra mano gerbėjas.
„One Direction“ vaikinai irgi yra pasakę man daug komplimentų – dar pačioje karjeros pradžioje.
– Anksčiau esate ne kartą save apibūdinęs kaip sunkiai susivaldantį ir impulsyvų žmogų. Ar dabar jaučiatės subrendęs ir ramesnis?
– Tikrai taip. Esu didelis kovos sporto šakų gerbėjas, todėl kai tik pajuntu besikaupiantį pyktį, einu ir daužau bokso kriaušę. (Juokiasi.)
Daug sportuoju, tai labai svarbu, padeda nuleisti garą, išvalo protą.
– Turite gausybę tatuiruočių. Kuri jų svarbiausia jums pačiam?
– Ant peties esu išsitatuiravęs žodį „meilė“. O tai svarbiausias dalykas pasaulyje. J.Arthuro daina "Recovery":
