Pagrindinis - kas būtent yra „Kamanių šilelis“. XXI-ojo amžiaus hipiai, paskendę smilkstančių egzotiškų augalų dūmuose, folkloro mylėtojai, bardai ar alternatyvaus roko atlikėjai? Užuominų į visus šiuos dalykus galima rasti penkiolikoje albumo dainų. Pavyzdžiui, dainos „Vyturiai“ ar „Truktelėjimas“ gerai skambėtų airiškoje aludėje ir sudominti šia muzika galėtų ne tik, pavyzdžiui, „Skylės“, bet net ir „Žalvarinio“ auditoriją.
Nuo šių linksmų dainelių kaip diena nuo nakties skiriasi baugi psichodelinė meditacija „Drakonų odos“ su elektroniniais efektais kraipytu balsu ir grėsmingomis gitaromis. Arba „Aidi“ - įsivaizduokite, kad šioje dainoje neskamba lietuviškas tekstas, ir beveik galėsite patikėti, kad groja subtilieji islandai „Sigur Ros“. Negana to, „Kai mano tėveliai“ ir „Žuvų šukelėm“ pasigirsta folklorui artimi motyvai, o kad būtų dar painiau, „Kerėjimo“ priedainyje pasigirsta rytietiškos mantros.
Albume skamba abiejų ne tik abiejų „kamanių“ balsai (tai ne pati stipriausia dueto pusė), gitaros, perkusija, dūdelės bet ir nemažai egzotiškų garsų. Dainų tekstai - poetiški, kartais - absurdiški, kartais - naivūs, kartais - pasiskolinti (dainoje „Karvedys pavargo nugalėti“ skamba literatūros meistro Donaldo Kajoko eilės).
Įpusėjus šiai muzikinei kelionei, klausytojas tikriausiai pasijus visiškai išbalansuotas, bet ir įtrauktas intrigos. Lyg būtų pakviestas stebėti keistą ritualą, kurio prasmę žino tik pats „Kamanių šilelio“ duetas. Tačiau tai netrukdo mėgautis - kito tokio keisto ir margo albumo Lietuvoje reikėtų ilgokai paieškoti.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Daina „Karvedys pavargo nugalėti“:
