Komiškų vaizdo įrašų autorius Vaidotas Grincevičius, savo gerbėjams geriau žinomas tiesiog kaip Whydotas, nuo šiol juokaus atsargiau. Dėl juodo humoro dainos ir vaizdo klipo „Šėtone, prašau“ Vaidotui gresia teisinė atsakomybė.
Apie nemalonius nuotykius savo gerbėjams Vaidotas pranešė nauju vaizdo įrašu, kurį vos per 20 minučių peržiūrėjo daugiau nei 30 tūkst. žmonių.
„Sveiki, aš esu Vaidas Grincevičius. Dabar pirma diena, kai aš esu nusikaltėlis“, – savo pasakojimą pradėjo Vaidotas.
Tačiau apie viską nuo pradžių. Juodo humoro jausmu garsėjantis Vaidotas prieš kelias savaites į vaizdo įrašų tinklą „YouTube“ įkėlė vaizdo klipą su savos kūrybos daina „Šėtone, prašau“. Dainos žodžiai gali pasirodyti įžeidūs kiekvienam, kurie negirdėjo V.Grincevičiaus kūrybos, aštriai pajuokiančios bet kokius socialinius reiškinius.
„Šėtone, prašau nupirki mano sielą už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną. Pyktis manyje verda kiekvieną dieną, tai daug dažniau, nei mano mama verda man pieną“, – tokie žodžiai skamba vaikų teisių apsaugos tarnybas supykdžiusioje Vaidoto dainoje.
Teisėsauga V.Grincevičiumi susidomėjo po „Bendraukime“ pasirodžiusio straipsnio Motina pakraupo supratusi, iš ko juokiasi jos paauglys sūnus.
Po pareiškimo V.Grincevičiaus namuose apsilankė policijos pareigūnai. Jie konfiskavo tris kompiuterius ir vieną filmavimo kamerą.
„Žmonės, ginantys vaikų teisės, nesuprato mūsų turinio, kad tai yra vaikų auklėjimas. Vaikai yra labai nagli šiais laikais, mes norėjome, kad jie jaustų daugiau pagarbos suaugusiesiems. Vadinasi, nesuprato – daina dviprasmiška.
Aš nesijaučiu kaltas ir kuo nors nusikaltęs arr padaręs bloga. Kodėl tuomet atsakomybėn netraukia kitų žmonių, pavyzdžiui, Algio Ramanausko? Tai elementarus juodas humoras“, – sakė dvejopus standartus įžvelgęs V.Grincevičius.
Jam pareikšti įtarimai neapykantos ir smurto kurstymu. V.Grincevičius nori viską išspręsti gražiuoju, o jeigu bus paskirtos baudos – jas sumokėti.
Užtat Vaidoto gerbėjai stojo už jį mūru – palaiko ir be perstojo kelia jo uždraustąją dainą į „YouTube“.
