Tų koncertų buvo įvairių – nuo nemokamo Katedros aikštėje „Sostinės dienų“ publikai iki šou Palangos paplūdimyje su britais „Hurts“, pasibaigusio girtavimu „Laukinių vakarų salūne“.
Lietuvoje „GusGus“ jau turi daugybę telefono numerių, kuriais gali paskambinti, merginų, kurios pavedžioja po miestą, gerbėjų, kurie atmintinai moka visas šįmet išleisto albumo „Mexico“ dainas.
Tačiau mūsų šalyje juos pasitiko ir nemaža dozė nerimo. Buvo vieša paslaptis, kad bilietai į šį koncertą nebuvo graibstomi taip, kaip į ankstesnius. Pirma versija – islandai Lietuvoje tiesiog lankosi per dažnai. Antra – bilietų kainos tiesiog šiek tiek per didelės.
Tiesa, grupės gerbėjai sukruto paskutinę savaitę – nors sėdėti skirta tribūna buvo pustuštė, erdvė prie scenos buvo užpildyta.
Tarp žiūrovų – ir žinomas „GusGus“ gerbėjas Rimas Šapauskas, „apšildančios“ grupės „SOLO ansamblis“ pasirodymu ne itin susižavėjęs Andrius Mamontovas, dainininkas Saulius Prūsaitis, Beissoul ir Einiaus duetas ir kiti žinomi Lietuvos scenos veidai.
Šįkart į Lietuvą atvykusi grupė – kiek pasikeitusi. Ne tik sudėtimi – pavyzdžiui, grupėje tebedainuoja kito islandų kolektyvo „Hjaltalin“ narys Hogni Egilssonas ir elektroninės popmuzikos sekso simboliu laikomas Danielis Agustas, bet gastrolėse nebėra įdomios vokalistės Earth.
„Mexico“ grupės gerbėjų vadinamas labiausiai „popsiniu“ darbu per 19 šios elektroninės muzikos grupės gyvavimo metų. Ženklų, kad grupė dairosi į kuo platesnius vandenis, yra daug. Kad ir tai, kad ankstesnį albumą „Arabian Horse“ ilgai nuo „Spotify“ paslaugos vartotojų slėpusi grupė nuająjį darbą leido nemokamai išgirsti iškart, kai jis pasirodė.
Kai kurie dalykai, tiesa nesikeičia – pavyzdžiui, vieno iš grupės lyderių Biggi Veiros pomėgis lakuotis nagus ir rengtis moteriškais rūbais, įsimenančios melodijos ir, regis, į visus vidaus organus prasiskverbiantys elektroniniai garsai.
Scenos gilumoje – ekranas, rodantis vaizdo projekcijas, scenos priekyje – lyg šamanai besidraikantys D.Agustas ir H.Egilssonas. Šiek tiek apšvietimo triukų – štai ir visas šou, bet to tikrai pakanka.
„Lietuva, mums čia gera“, - nuo scenos riktelėjęs Hogni paragino linksmintis ir nuvedė daugeliui klausytojų turbūt jau pažįstamais keliais.
„GusGus“ nėra atlikėjai, kurių muzika lengva įsimylėti iš pirmo žvilgsnio. Gal taip galima paaiškinti gana gausiai po pirmų poros dainų į rūkomajį migravusių žiūrovų skaičių. Ne visi grupės kūriniai yra tokie greitai kabinantys, kaip „Arabian Horse“ ar „Obnoxiously Sexual“.
Vis dėlto islandų tamsūs, gilūs elektroniniai garsai ir jausmingas vokalas – derinys, kuris įtraukia, kai jam suteiki šiek tiek laiko. Praėjus pusvalandžiui nuo koncerto pradžios atrodė, kad žiūrovai paniro į transo būseną ir reaguoja į kiekvieną „GusGus“ garsą – o didieji grupės hitai dar nebuvo pasigirdę.
Į Lietuvą grupė užsuko trumpam – ir, skelbia šaltiniai iš užkulisių, gerokai pavargusi po gastrolių Rusijoje. Tiek nuo kelionių, tiek nuo vakarėlių po koncertų, bet vis tiek pasiryžę šį vakarą linksmintis Vilniuje.
Turbūt jau planuodami kitą viešnagę – būtų keista, jei Lietuvoje jų nesulauktume per artimiausius porą metų.
