Neretai juos aplenkdamas studentas ne tik sutaupo pinigų, bet ir pasimėgauja originaliomis pramogomis. Be to, skatina bendruomenės kūrimąsi susvetimėjusioje visuomenėje.
„Su kaimynais dažniausiai tenka susipažinti ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis – arba dėl keliamo triukšmo, arba juos užliejus, – juokauja originalius vakarėlius rengiantis studentas A.Česnulevičius. – Tačiau galima užbėgti įvykiams už akių. Būtent taip aš ir padariau, atsikraustęs į naują butą.“
Tuo metu vyko pasaulio futbolo čempionatas, artėjo finalas. Vaikinas nutarė, kad tai – gera proga susipažinti su kaimynais. Finalo išvakarėse kieme iškabino skelbimus, kad žmonės nesistebėtų šurmuliu lauke ir patys prisijungtų.
„Pasiskolinau kėdžių, išsinuomojau vaizdo projektorių, didelį ekraną. Iš kažkur atsirado kelios kepsninės su malkomis, susirinko visi kaimynai. Ko gero, praeiviams vaizdas atrodė kiek neįprastas: vidury kiemo visi kepa dešreles, skamba muzika, rodo futbolą, ir tai nėra viešas renginys, net jei jis vyksta vos keli šimtai metrų nuo miesto Rotušės“, – pasakojo Andrius, vis dažniau minimas įdomių sostinės renginių kontekste.
Jis moka suburti žmones ir uždegti juos originaliomis idėjomis. Šiuo metu A.Česnulevičius visa galva pasinėręs į Naujųjų metų sutikimo vakarėlį.
„Kokybiškoms idėjoms ir sprendimams įgyvendinti reikia laiko, todėl nieko negalima atidėlioti. Daug bendraminčių ir kolegų Naujųjų sutiktuves rengia primityviai: neinvestuoja laiko, paskutinę dieną apsiperka parduotuvėje, prie grotuvo prijungia garso kolonėlę ir tiek. O juk galima ir daug linksmiau“, – įžvalgomis dalinosi studentas.
Jo nežavi klubų ar barų siūlomi Naujųjų sutikimo variantai. „Aš manau, kad namai gali būti pats geriausias klubas, – juokiasi jis. – Pirma, juose gali susikurti savitą apšvietimą. Negaliu pakęsti pernelyg ryškaus ar bendros vakaro nuotaikos neatitinkančio apšvietimo.
Kartais pamatai, kad žmonės šoka ne ten, kur jiems numatyta vieta. Veikiausiai, tai įvyksta pasąmonėje – žmogus šoka ten, kur jaučiasi gerai. Taip pat, kvieti ir matai tuos žmones kuriuos nori matyti, absoliutus „face-control'as“ Kalbant apie Vilnių, man tik pora klubų kelia teigiamas emocijas.“
Naktinio gyvenimo durys 20-mečiui oficialiai atsivėrė vos prieš du metus, bet renginiuose jis lankosi ir prisideda juos organizuojant jau seniai.
„Manau, kad šiuo atveju amžius yra netgi privalumas. Esu entuziastas, man viskas įdomu. Labai daug patirties suteikė prezidento pareigos Vilniaus Užupio gimnazijoje. Taip pat kasmet prisidedu prie kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ar muzikos apdovanojimų M.A.M.A organizatorių. Visa ši patirtis labai padeda vėliau organizuojant mažesnius renginius.
Kad ir vieną penktadienį, blogai jaučiausi ir nenorėjau niekur eiti iš namų tad draugai galvojo aplankyti mane, galvodavau kaip juos nustebinti. Suorganizavau apdovanojimų ceremominiją su visais priderančiais atributais: apdovanojimais, raudonu kilimu, oficialiais kvietimais ir panašiai, buvo kiek juokinga, bet manau, kad visiem labai patiko“, – sako Andrius.
VU socialinės politikos antrakursis šiuo metu daugiausiai laiko atiduodantis studijoms, renginiams tarsi jo nebelieka. „Bet visą gyvenimą elgiausi taip: jei turiu idėją, tai bandysiu įgyvendinti ją aukodamas miego laiką ir poilsį. Kartais visą naktį galiu dėlioti kokią nors keistą viziją.
Dar gimnazijoje supratau, kad turiu gerų idėjų. Ten viskas ir prasidėjo, ėmiausi organizuoti renginius. Gaila, daugeliui organizavimo dvasia nurimsta pabaigus mokyklą. Man taip neatsitiko“, – atvirai sako Andrius.
Stebėdamas nekokybiškus renginius klubuose jis priėjo išvados, kad kiekviena vieta turi savo gyvavimo ciklą, kurį pratęsti arba sutrumpinti gali priimami vadybininkų sprendimai.
„Buvusios geros ir madingos vietos staiga tampa „skylėmis“, kurias aplenki ratu, ir priešingai. Man naktinis Vilniaus gyvenimas primena savitą sistemą, – vienam klubui „mirus“ visi plūsteli į kitą. Buvau sulaukęs pasiūlymo prisidėti prie vieno gerai žinomo klubo tolimesnio vystimo, tačiau manau, kad šiam etapui dar nesu pasirengęs“ teigia A.Česnulevičius.
A.Česnulevičius pamini ir kuriozą, nutikusį prieš metus.
„Į privatų Naujųjų metų vakarėlį su draugais atykome apsirengę kaip kardinolai. Vėliau sudomino, kas dar vyksta mieste. Atsidūrėme netoliese esančiame klube, kurio publika buvo pasipuošusi oficialiai ir šventiškai.
Mes gerokai išsiskyrėme iš bendro konteksto, tai netrukus visi pradėjo klausinėti kada mūsų pasirodymas, prašė nuotraukų su mumis“, – juokdamasis prisiminė A.Česnulevičius.
Paklaustas, koks buvo pats geriausias jo vakarėlis, studentas iškart pagalvoja apie filmą „Project X“. „Deja, tokiame vakarėlyje dar neteko dalyvauti ir, ko gero, neteks... Nebent kada nors pats jį suorganizuosiu“, – rimtai teigė Andrius.
