Lietuvoje yra tik du atlikėjai, kurie antrą kartą per dvylika mėnesių rengia koncertus didžiausiose šalies arenose – M.Mikutavičius ir „Sel“.
Tai atrodo drąsu ir net truputį beprotiška. Patyliukais manoma, kad lietuvių artistai šias didžiausias sales surinkti gali tik kartą, o tada turi daryti keleto metų pertrauką, bet M.Mikutavičius – pavyzdys, kad yra kitaip.
Tiesa, šių koncertų istorija kiek anekdotiška. Pernai M.Mikutavičius paskelbė gastroles per arenas, žadėdamas pristatyti naują savo albumą. Tačiau įrašyti jo tada nespėjo. Koncertai vis tiek įvyko, albumas „Lengvas būdas mesti klausytis“ pagaliau išleistas paskutinį lapkričio savaitgalį (ir kol kas parduodamas tik koncertuose), o Marijus gavo dar vieną progą pagroti arenose.
Sekasi puikiai – į pasirodymą Vilniuje parduoti beveik visi bilietai, panaši padėtis ir Kaune bei Panevėžyje, kur dainininkas dar koncertuos šį gruodį.
Iš praėjusių metų klaidų pasimokyta – tada žiūrovai nuo pirmųjų dainų kilo nuo kėdžių ir veržėsi prie scenos, taip erzindami nusipirkusius bilietus į pirmąsias eiles.
Šįkart parteryje nėra kėdžių, tad linksmintis niekas niekam netrukdo. Ištikimiausiems gerbėjams įrengta porą šimtų žmonių talpinanti zona prie pat scenos.
Scenoje su M.Mikutavičiumi – penki muzikantai ir tiek pat pritariančiųjų vokalistų. Keliems numeriams pakviesta ir šokėjų grupė.
Didelė dalis koncerto skirta naujo albumo dainoms. Tiesa, kai kurias jų naujomis galima vadinti tik sąlyginai – krepšinio himną „Nebetyli sirgaliai“, patriotinį laišką „Ar mylit ją jūs?“, baladę „Balintos sienos“ atmintinai moka pusė Lietuvos. Šį rudenį vaizdo klipe įamžintą „Drąsių nieks nežudo“ - irgi.
Prieš pat koncertą M.Mikutavičius sulaukė savimeilę glostančių žinių. Penktadienio vakarą paskelbtame pretendentų į M.A.M.A. apdovanojimus sąraše jo vardas linksniuojamas net penkis kartus – Marijus gali laimėti prizus kaip Metų atlikėjas, popmuzikos atlikėjas, koncertinis atlikėjas, taip pat – už geriausią metų albumą ir vaizdo klipą.
Į sceną žengęs apie pusę aštuntos vakaro, M.Mikutavičius nuo pirmos koncerto minutės galėjo jaustis kaip tarp gerų draugų – jau mokančių paniūniuoti kiekvieną jo dainą.
Didžiuliame ekrane – keliais atspalviais nudažyti tiesiogiai transliuojami koncerto vaizdai (pradžioje kiek pagadinti techninių trikdžių), nuo scenos į publiką nusidriekė takas, kuriuo M.Mikutavičius nepraleidžia progų palakstyti pirmyn ir atgal. Per pirmąją dainą sproginėjo ugnies pliūpsniai – žodžiu, viskas kaip įprastame dideliame muzikos koncerte, bet net ne taip svarbiausia.
M.Mikutavičius turi sukaupęs dainų, kurių susirinkusi minia mielai klausytųsi, net jei scenoje vietoj prožektorių būtų keturios 2 litus kainuojančios lemputės iš „IKEA“.
Geriausias įrodymas atėjo jau koncerto pradžioje – kai „Pakeliui namo“ priedainiui Marijus visus stovinčius žiūrovus išprovokavo kelis sykius pritūpti, o sėdinčius tribūnose – tai nufotografuoti.
„Dabar žinau, kas yra didžiausia palaima. Matyti vienoje vietoje susirinkusius tiek žmonių“, - publikai dėkojo Marijus.
Triukšmingų plojimų sulaukė ir vos prieš porą mėnesių pristatytas kūrinys „Drąsių nieks nežudo“, kuriam skambant ekrane buvo rodomas jo vaizdo klipas, ir daina iš būsimo lietuviško kino filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“.
Po jos M.Mikutavičius pakvietė vakaro viešnią – dainininkę ir fleitininkę Nedą Malūnavičiūtę, su kuria sudainavo vieną populiariausių savo repertuaro baladžių „Degančios rankos“.
Savo žvaigždžių valandos netrukus sulaukė ir dailios šokėjos – scenoje jos šėlo, Marijui dainuojant bene smagiausią naujo albumo hitą „Leidom pasileidom“, o tada raitėsi, muzikantams dingus nuo scenos ir vakaro žvaigždei iš ekrano žiopčiojant ironišką dainą „Sex'as be meilės“.
„Dabar dainuosime tai, kas mus garsina“, - grįžęs į sceną, paskelbė M.Mikutavičius. Ir nemelavo.
Tada prasidėjo tai, ką gerai žino buvę jo koncertuose pernai. Kažkas panašaus į pamaldas, kai visi žiūrovai dainuoja kaip vienas – iš pradžių Lietuvoje rengto krepšinio čempionato himną „Nebetyli sirgaliai“, tada - „Ar mylit ją jūs?“.
„Nepykit, bet jūs nepateksite į rojų, jei per šią dainą sėdėsite. Tai draudžia Konstitucija“, - visas tribūnas nuo kėdžių prieš „Nebetyli sirgaliai“ pakėlė M.Mikutavičius.
Ne ką mažiau garsių plojimų sulaukė baladės „Aš miręs“ ir „Balintos sienos“ - apie tai, ką supranta bet kuris bent sykį rimtai nelaimingai įsimylėjęs vyras. Nepataikyti su tokiomis - neįmanoma.
Bet tarp jų atsirado laiko ir pokštams. „Žmonės dažnai mano, kad žinomi vyrai pasirašinėja ant krūtų. Noriu vienam vyrui čia leisti pajusti tai, kas tai yra“, - kikeno M.Mikutavičius.
Jis akimirksniu rado savanorių – sutuoktinių porą. Vyras žmonai prieš kameras padarė būtent tai, ką nupasakojo dainininkas, šis vaizdas buvo transliuojamas į didelį ekraną, kuriame sužibo širdutė.
„Šį triuką mes daugybę kartų darėm, bet tai vis tiek glosto širdį“, - visą salę įžiebti mobiliųjų telefonų švieseles pakvietė Marijus.
Tai galėjo reikšti tik vieną – atėjo metas jau dabar džiaugtis artėjančiomis šventėmis ir išgirsti turbūt geriausią lietuvišką kalėdinę dainą „Velnias, man patinka Kalėdos“ (iš ankstesnės M.Mikutavičiaus grupės „Bovy“ laikų).
Bryano Adamso dainos perdirbinys "Geriausi mūsų vakarai" ir turkiško hito versija "Ar mylėsi tu mane?" ir taip jau įsismaginusią minią pralinksmino dar labiau - džiugios beprotybės nuotaika arenoje ir scenoje nebesisklaidė.
Iki pat koncerto pabaigos - „Pasveikinkit vieni kitus“ ir „Trijų milijonų“ su konfeti lietumi. „Jei mes po gyvenimo kažkur patenkam, ta vieta turėtų atrodyti taip, kaip čia“, - išsišiepęs po dvi valandas trukusio šou atsisveikino M.Mikutavičius. Ir akivaizdu, kad dauguma Vilniuje šėlusių šeštadienio vakarą su tuo be išlygų sutiktų.
