„Viską stengiuosi daryti iš širdies ir iki galo. Dėl to „Auksinio balso“ maratonas pareikalavo daug jėgų, tačiau suteikė ir neįkainojamos patirties. Išbandžiau tokius žanrus, kurių šiaip nebūčiau rinkęsis, o daug žiūrovų arba atrado mane iš naujo, arba pamatė naujų spalvų – tai tik į gerą“, - džiaugiasi dainininkas ir sako besitikintis palaikymo ir finalinėje laidoje sausio 1 d.
Vis dėl to šalia šio projekto, Edgaras Lubys turėjo ir kitos veiklos. Jau pavasarį bus pristatytas naujas dainininko albumas „Tu – dalis manęs“. „Jis bus išskirtinis – visi kūriniai skambės lietuviškai, o ir ant viršelio bus mano tikrasis, o ne sceninis vardas. Manau, kad subrendau kaip dainininkas, ir tvirtai jaučiu, kad turiu, ką parodyti klausytojams“, - sako jis.
Rudenį pristatytos dainos „Karnavalas baigės“ angliškas versija „Not perfect“ skambės ir šių metų „Eurovizijos“ atrankoje – dainininkas pasiryžo išbandyti savo ir kaip kūrėjo, ir kaip atlikėjo jėgas šiame konkurse. „O kodėl ne, kai turi, ką parodyti ir tiki savo sugebėjimais“, - šypsojosi Edgaras Lubys, paklaustas apie priežastį dalyvauti konkurse.
Iš kur tiek jėgų ir valios „neperdegti“? Anot dainininko, jėgų šaltinis – palaikanti šeima: „Artimųjų palaikymas iš tiesų įkvepia. Kartais būna momentų, kai nuovargis pradeda imti viršų, tačiau vieną dieną praleidžiu tik su šeima ir vėl „įsikraunu“ baterijas. Per daug metų scenoje teko išmokti surasti tai, kas tikra“.
Scenoje jis jau 11 metų – pradėjo kaip išskirtinio balso jaunas dainininkas iš Klaipėdos ir netruko tapti vienu populiariausių scenos žmonių. Nedaug kam žinoma, kad nors ir buvo kuriam laikui pasitraukęs iš Lietuvos scenos, tačiau nuolat kūrė dainas kitiems atlikėjams. „Džiaugiuosi galėdamas kurti ir dalintis savo kūryba. Šeimos ir mano muzikos klausytojų palaikymas yra didžiausias paskatinimas judėti tik į priekį“, - sako dainininkas ir kompozitorius Edgaras Lubys.
Edgaras Lubys – puikiai pažįstamas veidas, Lietuvos muzikos scenoje matomas jau 11 metų. Muzikinę karjerą pradėjęs kaip „Amberlife“, šiandien Edgaras Lubys nebesislepia po jokiais sceniniais vardais. Tai naujas Edgaro kūrybos etapas, kuriame jis matomas, kaip subrendęs, savo gyvenimo kelią radęs ir tikrosiomis vertybėmis tikintis miesto romantikas.
