Su ar be prisidirbusio lietuvių kilmės būgnininko Philo Ruddo, Australijos roko simboliai AC/DC ruošiasi į pasaulines gastroles (tūkstančiai lietuvių jau turi bilietus į liepą vyksiantį koncertą Varšuvoje), kuriose pristatys naujausią savo darbą „Rock Or Bust“.
Po šešerių metų petraukos išleistas diskas dar sykį įrodo, koks pastovus yra šios grupės skambesys - net ir be dėl silpnaprotystės AC/DC palikusio gitaristo Malcolmo Youngo ši muzika nė velnio nepasikeitė.
41 metus gyvuojanti grupė galėtų net įrašyti 35 minutes bliovimo be jokios muzikos - vis tiek atsirastų perkančių. Tokia jos padėtis roko pasaulyje - vienas nedaugelio išlikusių šventų reiškinių, į kurio koncertus kitais metais vėl rinksis pilni stadionai.
Vis dėlto grupės reputacijai visiškai nepakenks tai, kad „Rock Or Bust“ - kietas, nenuviliantis ir tikslinei auditorijai puikiai pritaikytas albumas. Grupė puikiais suvokia, kad naujų dainų gerbėjams ne taip jau smarkiai ir reikia - todėl sukūrė tik 35 minutes muzikos (tai trumpiausias diskas per AC/DC istoriją).
Bijantys, kad rokeriai pasuko į technomuziką ar panašiai, gali atsikvėpti ramiai. „Rock Or Bust“ yra viskas, prie ko esate pripratę - smagiai kieti gitaros rifai, vokalisto Briano Johnsono spiegimas (įspūdinga, kad artėjant prie 70-ies jam tai vis dar pavyksta), nelabai gilūs tekstai apie rokenrolo gyvenimo būdą ir tai, ką šie senstelėję šelmiai vis dar norėtų padaryti moterims.
„Play Ball“ ir „Sweet Candy“ laisvai gali užimti vietą greta didžiausių grupės hitų. Puikus veteranų sugrįžimas - „Rock Or Bust“ tikrai nėra įspūdingiausias AC/DC darbas, bet grupės prekės ženklo tikrai nesugadino. Dabar belieka melstis, kad jie atvyktų kur nors arčiau Lietuvos.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Klipas „Rock Or Bust“:
