Ugningoji „Liūdnų slibinų“ moteris Aistė Lasytė sako, kad ši programa gimė kaip neplanuotas kūdikis, bet iš meilės.
„Praeitą pavasarį visi nusprendėme, kad reikia daug kalbėtis ir beveik kasdien užsukdavome vienas pas kitą į svečius, nešini muzikos instrumentais ir visokiom prasmingom (ir nelabai) mintim. Sėdėjome ir bendravome, o kai jau prisibendravom šita tema tarpusavyje, nusprendėme įtraukti ir kitus žmones. Žmones, kurie kada nors gyvenime yra pagalvoję apie pabaigas – darbų pabaigas, santykių pabaigas, pavasario, minčių, dainų, norų ir savo paties pabaigas“, – pasakoja „Liūdnų slibinų“ vokalistas Dominykas Vaitiekūnas.
Pasak grupės nario Vaido Kublinsko, pokalbiuose kilo natūralūs klausimai – kas yra gyvenimas ir kodėl jame turi kažką veikti. Ėjimas tiems klausimams iš paskos ir išaugo į „Viskas netrukus baigsis“.
„Gyvenimo pabaiga yra tik viena iš temų, bet turbūt pati jautriausia. Mes kiekvieną dieną gyvename šio klausimo šešėlyje, tik stengiamės į tai nekreipti dėmesio, nes tai atrodo nemalonu. Bet ar iš tikrųjų tai taip nemalonu? O gal liūtas baisus tik kol nuo jo bėgi?“ – svarsto V.Kublinskas.
Šiuose pasirodymuose „Liūdnų slibinų" tandemas pristatys visiškai naujas, koncertuose dar neskambėjusias savo dainas. Atlikėjai neslepia, kad visi kūriniai bus apie pabaigas, su kuriomis susiduriame kasdieniame gyvenime.
„Gal atrodo baugokai, nes žodis „pabaiga“ dažnai iškyla vaizduotėje visokiais tamsiais pavidalais. Mes tą pastebėjom ir pradėjom kalbėtis, kodėl ir ar tikrai tai tik kažką neigiamo nešantis žodis. Juk kartais būna ir taip, kad malonu sulaukti pabaigos.
Man pavyzdžiui labai nepatinka, kai baigiasi dantų pasta arba dar blogiau – tualetinis popierius, bet labai patinka, kai baigiasi žiema ir labai smagu buvo baigti mokyklą. Beje, mes programoje kalbame ne tik apie savo ar kitų žmonių pabaigą. Kalbame, tiksliau dainuojame, apie dienos pabaigą, apie gyvenimo sename bute pabaigą, apie laimės pabaigą, apie raudonas žmonių nosis ir apie begalybės nepabaigą“, – dėsto D.Vaitiekūnas.
Suvokimas, kad viskas gali netrukus baigtis, patiems „Liūdniems slibinams“ sukelia pozityvius ir motyvuojančius jausmus. Drąsių sprendimų scenoje nevengiančiai Aistei mintis apie artėjančią pabaigą suteikia energijos nusiraminti. Energingajam Dominykui – stiprina akimirkos malonumo jausmą.
„Kad baigsis, atrodo nemalonu, jei tai, kas vyksta, yra malonu. Bet jei vyksmas nemalonus, tada ta mintis, tarytum, išlaisvina. Žvelgdami į savo dabartį esame įpratę regėti ją gan siaurame įvykių kontekste – dienos, savaitės, gal metų. O mintis, kad viskas netrukus baigsis, atveria visą horizontą“, – pastebi V.Kublinskas.
Aktorinį išsilavinimą turintys atlikėjai naujos programos nevadina koncertu. Dėl nestandartinio formato kūrėjai vadina ją gyventojų susirinkimu, kuriame bus muzikos, nesaldžios poezijos, teatro ir apnuogintų pokalbių.
„Nebus tai koncertas, kur iškilmingai pristatoma daina ir po to tvarkingai atliekamas numeris su pradžia ir pabaiga. Tuo pačiu tai ir ne spektaklis – neturime jam konkretaus plano ir nevaidinsime jokios istorijos. Todėl ir pavadinome šią programą tiesiog gyvųjų arba gyventojų susirinkimu“, – sprendimą komentuoja V.Kublinskas.
Įprastai savo koncertuose suburiantys apie pusę tūkstančio žiūrovų, „Liūdni slibinai“ šįkart sąmoningai pasirinko kamerines erdves. „Nes pavasaris. Norisi spaustis arčiau prie žmonių ir kalbėti su jais be mikrofonų“, – atvirauja D.Vaitiekūnas.
Atlikėjai sako, kad kaip ir kasdieniame gyvenime, vienas prieš vieną tam tikromis temomis galima kalbėtis atviriau ir giliau nei gausiame žmonių rate. Todėl pašnekesiui pabaigų klausimais jiems norisi artimesnio bendravimo, nesuvaržyto scenos pakyla ar didesnės minios gaudesiu. Į kovo 22 d. Lietuvos teatro sąjungoje ir kovo 26 d. Kauno kameriniame teatre vyksiančias premjeras patekti gali vos po vieną šimtą gyventojų.
