Ta proga apie muziką, vertybes ir pavasariškas nuotaikas mintimis dalijasi Neda.
– Koks yra jūsų ir O.Ditkovskio atliekamos muzikos žanras? Gal tai būtų galima pavadinti džiazo poezija? Ar poetinis džiazas?
– Mūsų atliekamose dainose rasite visko – ir džiazo, ir geros poezijos, ir paprastos elementarios muzikinės harmonijos. Visa vienijantis dalykas yra tai, kad mes dueto pasirodymuose esame labai „nuogi“, tikri, nuoširdūs ir be menkiausio apsimetinėjimo, o tai žmonės jaučia ir labai vertina.
Man asmeniškai labai patinka mūsų dueto pasirodymai, nes aš esu ten savimi. Patikėkit, atlikėjui, artistui didžiulė prabanga daryti tai, kas tave „veža“ ir dar sulaukti klausytojų, kuriuos tu irgi sugebi „užkabint“.
– Kokios O.Ditkovskio savybės Jus labiausiai žavi? Ir kokią vieną norėtumėte pakeisti?
– Olegas yra puikus žmogus. Mane žavi jo ištikimybė savajam „aš“. Jis labai sunkiai pasiduoda provokacijoms, yra ne garbėtroška ir labai punktualus, kaip ir aš. Jis yra puikus scenos partneris, be galo subtiliai jaučiantis mano nuotaikas, fantastiškai reaguojantis į muzikos dinamiką, sugebantis mane „pakelti“, bet neužgožti.
Tai reta muzikantų savybė- idealiai asistuoti muzikos scenos partneriui. Žmonių kalba – jis tiesiog manęs klausosi ir girdi tai, ką aš darau. Lygiai taip pat asistuodama jam, stengiuos neužgožti jo. Nieko nenorėčiau keisti jo asmenybėje, nes tada jis būtų nebe Olegas.
– Scenoje esate muzikaliai teatrališka. Kaip manote, ar teatrališkumas yra duotybė?
– Aš labai daug išmokau iš Kosto Smorigino ir Olego – kaip suprasti, jausti ir perteikti kūrinio tekstą. Mano kūnas perteikia muziką labai natūraliai, esu tiesiog tokios natūros. Čia gal ne teatrališkumas, bet organika labiau veikia. Esu natūralus, nieko dirbtino nespaudžiantis žmogus.
Programoje su Olegu visos dainos be išimties yra man brangios ir išjaustos, gal būt nevalingas kojų ar rankų „plasnojimas“ ar veido išraiška tampa tiesiog dainos dalimi, kurios niekada nesurepetuosi specialiai. Tai reikia pajausti.
– Atrodo, kad jūs visą save atiduodate muzikai, dainuodama ir grodama scenoje suteikiate didelį malonumą mums visiems. Iš kur semiatės tiek energijos, jei visą savo darbą ir energiją skiriate jūsų besiklausantiems žmonėms?
– Jeigu jums atrodo, kad save visą atiduodu scenoje, vadinasi, einu teisingu keliu. Nematau reikalo lipti ant scenos, jei nesiruoši atsivert ir tikrąja ta žodžio prasme atsiduoti klausytojui. Kitaip ir negali būti. Negali būti jokio paviršutiniškumo, dirbtinumo ir netikėjimo tai ką darai.
O su energija būna labai įvairiai. Aš jau neapkraunu savo darbo grafiko dideliais kiekiais koncertų, nes tai tampa neišvengiamai begaliniu nuovargiu, kuris neretai pavirsta „nuzombėjimu“.
Gyvenimas išmokė nebarstyti savo energijos beprasmiams dalykams. Atsisakau triukšmingų vakarėlių, linksmybių, žmonių srautų. Labai susidraugavau su vienatve, kuri yra man labai reikalinga, tam, kad „susirinkčiau“ save kiekvieną kartą iš naujo.
Stengiuosi į viską žiūrėti kur kas ramiau, paprasčiau. Nes stresas yra didžiausias žmogaus priešas, kuris atima labai daug jėgų. Nebeapsiimu krūvos darbų, televizinių projektų, kurie pareikalautų iš manęs daug jėgų. Skiriu daug laiko tiesiog buvimui su savimi ir, patikėkit, man tai padeda. Aš tiesiog pasiilgstu žmonių ir scenos – tada koncertas tampa tikra švente.
– Jau visa esybe galime justi pavasarį. Kas šiuo metų laiku jus labiausiai džiugina?
– Pavasaris manęs nepradžiugino kaip norėtųsi, stipriai susirgau. Liga yra man pats liūdniausias reikalas, kai tampi nesveikas, liūdnas, apsisnargliavęs, be energijos ir truputį nelaimingas. Sveikas žmogus – laimingas žmogus. Tai šios dienos mano devizas. Labai tikiuosi greitu laiku pasveikti, nes dabar intensyviai gydausi. Visą savo energiją nukreipiu būtent į pasveikimo procesą.
– Kokią programą atliksite koncerte kovo 21d. Kaune?
– Kaip visada, atliksime pačias „pačiausias“ ir mums patiems gražiausias dainas, kurios yra laiko patikrintos, nors bus keletas naujų kūrinių, tegul tai būna intriga. Ko gero, mus žmonės myli ne už tai, kad gebėtume „kepti“ programas, o už tas dainas, kurias mes atliekam „nuo dūšios“.
