„Please Forgive Me“, „Heaven“, „(Everything I Do) I Do It For You“, „Have You Ever Really Loved A Woman“ – sunku išvardyti visas populiariausias 55-erių B.Adamso dainas.
Nuo karjeros pradžios praėjus beveik 40 metų, jis išlieka beveik nepasikeitęs – groja balades ir energingus lengvo roko kūrinius, nesimaivo, nekelia skandalų ir į sceną eina su džinsais.
„Savo vaikino“ įvaizdį pasirinkusiam dainininkui puikiai sekasi. Taip pat – ir Lietuvoje. Dar 1999-aisiais Vilniaus „Žalgirio“ stadione pirmą sykį grojęs B.Adamsas vėliau į sostinę sugrįžo du kartus. Pastarąjį sykį – 2012-aisiais, kai jo koncerto klausėsi artipilnė „Siemens“ arena.
Pirmą sykį į Kauną atvyksiantis B.Adamsas gros ypatingą programą – ji skirta albumo „Reckless“ (kuriame skambėjo hitai „Heaven“, „Run To You“, „Somebody“, „It's Only Love“ ir kitos žinomos dainos) trisdešimtmečiui.
„Žalgirio“ arenoje vyksiantį koncertą, kuris įtrauktas į Bryano pasaulinių gastrolių maršrutą, aptarnaus apie 60 su atlikėju keliaujančių pagalbininkų.
„Esu labai užsiėmęs. Kai bent porą valandų nieko neveikiu, mane apima nerimas ir turiu prasimanyti veiklos“, – yra sakęs B.Adamsas, garsėjantis ne tik muzikine veikla, bet ir fotografo talentu bei labdaros veikla.
Gal todėl gauti interviu iš šios užsiėmusios žvaigždės – taip sudėtinga. Ilgai delsęs dainininkas šią savaitę vis dėlto sutiko atsakyti į „Lietuvos ryto“ klausimus – tik paprašė, kad jų būtų ne daugiau nei dešimt.
– Kaune viešėsite pirmą kartą, bet Vilniuje jau koncertavote tris sykius. Ką prisimenate iš tų viešnagių?
– Jei atvirai – tik tiek, kad tai buvo labai geri koncertai, žiūrovai buvo visiškai pamišę – gerąja prasme. Būtent todėl ir grįžtu į Lietuvą – nieko nėra svarbiau už tai.
– Šiuo koncertu švenčiate albumo „Reckless" trisdešimtmetį. Jei atsuktumėte laiką atgal, ką patartumėte pačiam sau – tokiam, koks buvote prieš 30 metų?
Turbūt labai savęs nepeikčiau. Na, gal pasakyčiau, kad reikėjo išleisti visą muziką, kurią tuo metu įrašiau – jos būtų užtekę dvigubai plokštelei. Įsivaizduokite – albumui buvo įrašytos dar septynios dainos, kurias išleidau tik pernai. Turbūt prieš 30 metų buvau pernelyg kuklus.
– Viena šio albumo dainų, „Summer Of '69“, Lietuvoje labai išpopuliarėjo, atliekama vietinių dainininkų (Vilijos Matačiūnaitės ir Marijaus Mikutavičiaus – Red.). Per 30 metų pasikeitė muzikos mada, būdai, kuriuo ji platinama ir išgirstama, o tos dainos vis dar populiarios. Kaip manote, kodėl?
– Tikriausiai dėl dviejų priežasčių. Tai – gana paprastos dainos, jas lengva pagroti ir tiems, kurie klausosi mano muzikos. Kitas dalykas – visi garsai, kurie skamba įraše, yra sugroti gyvai, tikrų muzikantų, be jokių kompiuterinių triukų. Žmonės tai jaučia ir vertina. Tais senais laikais tiesiog nebuvo dabartinių technologijų.
– Kai keliaujate per pasaulį, kokią savo dainą dažniausiai išgirstate per radiją mašinoje, oro uostuose, viešbučiuose?
– Pastaruoju metu – kažkodėl „When You're Gone“ (su „Spice Girls“ nare Mel C įrašyta daina, kurią koncertuose Bryanas dažniausiai atlieka su į sceną pakviesta gerbėja – Red.). Pats neįsivaizduoju, kodėl taip yra.
– Esate laimėjęs daugybę apdovanojimų – nuo „Grammy“ ir MTV statulėlių iki Kanados ordino už nuopelnus muzikai. Kuris jų jums brangiausias?
– Nė vienas iš jų, aš ne itin tai vertinu. Vienintelis apdovanojimas, kuris man kažką reiškia, yra galimybė koncertuose girdėti, kaip publika dainuoja mano dainų žodžius. Tai geriausias jausmas pasaulyje.
– Kartą esate sakęs, kad galėtumėte keliauti į bet kurią valstybę pasaulyje – visur surastumėte gerbėjų, kurie norėtų ateiti į jūsų koncertą. Tai gali ir apsunkinti gyvenimą – kai esate toks mėgstamas ir atpažįstamas, ar lengva eiti pasivaikščioti ar apsipirkti?
– Dėl to dažniausiai nepatiriu jokių problemų. Žmonės su manimi elgiasi mandagiai. Kita vertus, retai nutinka, kad gatvėje kažkas atpažintų ir pradėtų badyti pirštais. Matyt, esu nepastebimas, neatkreipiu į save dėmesio. O gal tiesiog žmonės gerbia mano privatumą ir vengia trukdyti, nežinau.
Juokingiausia su tuo susijusi istorija – kartą atsidariau savo socialinio tinklo „Twitter“ anketą ir pamačiau, kad esu pažymėtas vieno žmogaus įraše. Jis parašė, kad dabar mato Bryaną Adamsą, kuris prieš jį sėdi autobuse. Ir tai visiška tiesa.
– Turite namus Anglijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje, Karibų salose. Jei reikėtų pasirinkti tik vienus iš jų, kur labiausiai norėtumėte gyventi?
– Man patinka būti prie vandens. Tad turbūt rinkčiausi vietą, kurioje galėčiau įmerkti kojas į vandenyną ar jūrą. Mane ramina ir įkvepia bangų ošimas. Visa kita – mažiau svarbu.
– Esate dviejų dukterų tėvas (su mylimąja, savo padėjėja Alica Grimaldi Bryanas augina trejų metų Mirabellą Bunny ir dvejų Lulą Rosyleą – Red.). Kaip tėvystė pakeitė jūsų požiūrį į gyvenimą ir darbą?
– Neįvyko kažkokių esminių lūžių, tačiau taip, dabar gastroliuodamas labiau ilgiuosi namų ir stengiuosi juose praleisti daugiau laiko.
– Esate ir žinomas fotografas. Jūsų naujausia paroda „Wounded“ („Sužeisti“), kurioje įamžinote sužalotus kariškius, yra jaudinantis ir stiprus meno darbas. Ar nebuvo psichologiškai sunku fotografuoti baisybes patyrusius žmones?
– Ačiū už gerą žodį. Prisipažinsiu – šis darbas mane „nuleido ant žemės“. Bet buvo ir labai įdomu. Galimybę fotografuoti šiuos žmones laikau garbe. Iš jų labai daug išmokau ir sužinojau.
– Serui Eltonui Johnui 47-ojo gimtadienio proga padovanojote savo penio nuotrauką. Šį trečiadienį jam sukako 68-eri. Ką padovanojote šį kartą?
– Elektroniniu paštu nusiunčiau jam vegetarinės dešrelės fotografiją.
Bryano Adamso koncertas. Kovo 27 d. 20 val. Kaunas, „Žalgirio“ arena.
