Kartais atrodo, kad šios grupės apskritai nebėra – taip retai ji vaidenasi TV eteryje ir žiniasklaidoje. Tačiau, pasirodo, viskas yra gerai – koncertuoja, gyvena iš muzikos, o šįmet išleido ir jau dešimtą albumą.
Jei dešimties žmonių paklausite, kas yra „Rebelheart“, kokie septyni atsakys, kad tai tokia grupė, grojanti „tą gražią dainą „Ilgas kelias“. Tokia Lietuvos roko veteranų dalia – jie moka ir mėgsta groti labai kietai ir trankiai, tačiau daugumai vis tiek norisi akustinių gitarų ir lyrikos. Būtent akustiniais instrumentais įrašytas albumas „Mysteria“. Tačiau tai nereiškia, kad jis yra labai švelnus ir lengvas.
Albumas prasideda ambicingai – septyniais kūriniais, sujungtais į simbolinę siuitą „Mysteria“. Dainoje „Arabian Moon“ pasigirsta rytietiški motyvai, „Pink Star“ siautėja prikimęs aršus Dariaus Mickaus balsas, visur kitur – Dainiaus Urbanavičiaus akustinė gitara. Jis čia prigrojo tiek virtuoziškų partijų, kad pakaktų dešimčiai albumų, bet tai nekeičia pagrindinės problemos – hitų trūkumo. Nors gal šiai grupei tai ir neatrodo problema.
Didžiają dalį laiko „Rebelheart“ mėgaujasi savimi ir savo mėgstama muzika – ir tai labai gražu. Bet norint siekti platesnės auditorijos, reikia dainų, kurias daug kam norėtųsi groti ir bliauti prie laužo, o tokių čia yra gal dvi. Pavyzdžiui, „Šešėlio žmogus“ (viena iš keleto dainų, kurios čia įrašytos ne tik angliškai, bet ir gimtąja kalba) – lyriška, miela, nors iki nemirtingų „Ko pravirkai“ ar „Lietus“ vis dėlto „netempia“.
Įsimena ir „Karma“ – su kintančiu ritmu ir pabaigoje pasigirstančiu moterišku balsu. Viso to nepakaks, kad „Rebelheart“ iškiltų į populiarumo viršūnes, bet roko „be šiuolaikiškų nesąmonių“ klausytojams šį muzika tikrai suteiks daug malonumo.
Įvertinimas – 7 iš 10.
Daina „Mintys“:
