Sausakimšoje salėje A.Orlova atskleidė naują savo muzikos veidą

Dainininkės Alinos Orlovos klausytojai ketvirtadienio vakarą sulaukė svarbios premjeros – Vilniaus menų fabrike „Loftas“ pristatytas naujas jos albumas „88“.

A.Orlovos koncerto akimirka.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Orlovos koncerto akimirka.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Zilnys

Apr 9, 2015, 10:38 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 4:32 AM

„Dabar bus senų dainų. Nedaug, bet bus. Galėsite palyginti, kas buvo ir yra“, – įpusėjus koncertui, šyptelėjo Alina.

Lyginti išties įdomu. Pirmą kartą Lietuvoje viešai sugrotos naujos dainos neleis meluoti – seniau jūsų pažinotos Alinos (arba bent jau didžiosios jos dalies) neliko.

Kad „88“ skirsis nuo ankstesnių dviejų A.Orlovos diskų „Laukinis šuo dingo“ ir „Mutabor“, gandai sklido jau porą metų.

Prieš porą savaičių festivalyje „Tallinn Music Week“ paaiškėjo, koks didelis tas skirtumas bus. Scenoje A.Orlova pasirodė su elektroniniais mušamaisiais grojančiu būgnininku Adu Gecevičiumi (iš „Sheep Got Waxed“) ir gitaristu Aurimu Driuku (iš „Sielos“), pati grojo klavišiniais instrumentais, turėjo antrą mikrofoną balso kraipymui efektais.

„Firmines“ atlikėjos raudas pakeitė klyksmas, akustinius garsus – elektroninė popmuzika. Alina jau ten, Estijoje, atrodė per šviesmečius nutolusi nuo tos „jautrios mergytės su pianinu“, kuri Lietuvos (o vėliau – Rusijos, Prancūzijos, Lenkijos ir kitų šalių) melomanus sužavėjo prieš maždaug septynerius metus. Viena daina net priminė aštuntojo dešimtmečio „disco“ muziką, kitame kūrinyje Alina repavo.

Žinoma, nepasikeitė balso tembras ir polinkis į melancholiją, bet vis tiek pokyčiai daug ką smarkiai nustebino. „Tai lyg dvi visiškai skirtingos artistės. Ši man – geresnė“, – Taline sakė žurnalo „Mojo“ kritikas Kieronas Tyleris.

Pasirodymą Taline surengusi lyg generalinę repeticiją, ketvirtadienį Alina pristatė „88“ Vilniaus menų fabrike „Loftas“ – su pilnutėle sale, pirmaisiais prieš keletą valandų iškeptais kompaktinės plokštelės egzemplioriais. Ir būriais susidomėjusių pramogų pasaulio kolegų – pasiklausyti Alinos atėjo grupių „G & G Sindikatas“, „Skamp“, „Colours Of Bubbles“ nariai, ištikimas dainininkės gerbėjas dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, radijo stoties „LRT Opus“ vadovas Darius Užkuraitis, TV laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova su vyru Rufatu ir kiti.

Atmosfera – lyg bičiulių susibūrime. Pati Alina prieš pat koncertą „Lofto“ rūkomajame žiūrovų akivaizdoje dėliojo koncerto dainų sąrašą.

Tas pats – ir scenoje. Alina visada garsėjo kaip kukli atlikėja, bet šįkart tas kuklumas – beveik skausmingas. Koncertą filmavusiai LRT komandai tikriausiai teks iškarpyti visas jos šnekas tarp dainų – kalbėjimas nėra stiprioji jos pusė, nors Taline buvo dar liūdniau, mat ten atlikėja nuolat atsiprašinėjo už netobulai sugrotas natas. Nejaukias pauzes irgi teks iškirpti, bet, kita vertus, žiūrovai juk susirinko ne kalbų, o muzikos.

Kone pačioje koncerto pradžioje sugrojusi dainą „Sailor“ (kuri per porą mėnesių sulaukė daug simpatijų), Alina jau per pirmą pusvalandį nustebino ne kartą. Pavyzdžiui, daina „Salome“ – augančiu, pulsuojančiu, elektronika persisunkusiu kūriniu pagal Oscaro Wilde'o eiles, kuris yra viena stipriausių per visą jos karjerą sukurtų dainų. Arba „Share My Disease“ – daina, kurią visai nesunkiai galima įsivaizduoti Lanos Del Rey lūpose.

Be to, Alina tikriausiai yra vienintelė Lietuvos atlikėja, kuri gali dainuoti kūrinį „Spindulėlis“ (su priedainio eilute „duok man laimės gabalėlį“) ir padaryti, kad tai neskambėtų banaliai.

Tačiau vidury koncerto įsiterpusi senų dainų serija tik dar labiau paryškino skirtumus. Kai po verksmingosios „Lijo“ išgirsti kone agresyvius elektroninius garsus dainoje „Keleliu“, supranti, kad Alina rimtai užsimojo nusiplėšti „mergaitės, į kurios koncertus einama paliūdėti“ šleifą.

Tiesa, vienos dainos motyvas įtartinai primena „Foje“ „Laužo šviesą“ – tiek, kad šiek tiek nejauku. Pagal kitą kūrinį galima traukti garsiąją baladę “Unchained Melody“. Bet tai ir vieninteliai priekaištai, kurį galima turėti naujai Alinos muzikai. Tai, kas skambėjo koncerto pabaigoje, jau galima drąsiai vadinti elektronine šokių muzika. Kas to dar prieš trejus metus tikėjosi iš šios atlikėjos? „Ačiū, kad klausėtės šio chaoso“, – atsiprašymais atmosferos vos nesugriovė pati A.Orlova. Tačiau tik „vos“. Plojimai nenutilo bent minutę.

Ką tie dainininkės pokyčiai reiškia? Kol kas sunku pasakyti. Gali būti, kad nubyrės dalis klausytojų – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, kurie į Alinos pasirodymus eidavo jaukios ramybės. Jos naujojoje dainininkės programoje tikrai nedaug. „Atėjome į vieną koncertą, gavome kitą“, – pora minučių po pasirodymo pabaigos eidamas lauk leptelėjo vienas žiūrovas.

Tačiau tikėtina, kad atsiras naujų klausytojų, anksčiau į Alinos kūrybą žiūrėjusių kaip į „vienos liūdnos dviejų minučių dainos, atliekamos 20 kartų“ fokusą. Jau antrame albume „Mutabor“ 2010-aisiais Alina bėgo nuo tokio įvaizdžio. Dabar, atrodo, jai tai pagaliau pavyks. Šiandien A.Orlova – spalvingesnė, įvairesnė ir tikrai verta muzika besidominčių ausų. Bent vienam pabandymui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.