Nnekai Egbunai – 34-eri. Jos šaknys – Afrikoje, tačiau ši dainininkė išgarsėjo gyvendama Vokietijoje, kur išsikraustė prieš maždaug 15 metų.
2005-asiais išleistas debiutinis jos albumas „Victim Of Truth“ klausytojus sudomino įdomiu hiphopo, soulo, afrikietiškų ritmų, ritmenbliuzo ir regio deriniu. Dainininkę pradėta lyginti su Erykah Badu, Lauryn Hill ir kitomis balsingomis scenos divomis, nors ji pati šiuos palyginimus vertina su humoru: „Lauryn – mano įkvėpėja, bet nemanau, kad mes panašios. Turbūt kritikams reikia kažką kalbėti, kad būtų šiek tiek aiškiau, ką aš dainuoju“.
Nneka dėmesį patraukė ne tik dainavimo maniera, bet ir tuo, apie ką dainuoja. Gimtąja igbo ir anglų kalba ji dėsto istorijas apie socialinę nelygybę, sunkų gyvenimą Afrikoje, besočius kapitalistus, emigrantų tragedijas ir besaikį planetos išteklių vartojimą, kuris mus neišvengiamai nuves į nelabai gerą ateitį.
Nneka nėra ir nenori būti matoma kaip kūrėja, kurios muzika skirta tik prasiblaškymui. Nors, žinoma, galima į tuos dainų tekstus ir nekreipti dėmesio – siūbuoti pagal „dub“ ritmus, kurie pasipylė jau koncerto Vilniuje pradžioje, vis tiek bus smagu.
Rimtos dainų temos netrukdo auginti populiarumą – dainininkė koncertavo su „Gnarls Barkley“, Nasu, „The Roots“ ir Lenny Kravitzu, įrašė muzikos su triphopo žvaigžde Tricky, prieš šešerius metus MOBO apdovanojimų ceremonijoje buvo paskelbta geriausia Afrikos atlikėja, su daina „Heartbeat“ prasimušė į britų populiariausių dainų dvidešimtuką.
Koncerto Vilniuje dieną paskelbta, kad šią vasarą ji po pertraukos surengs gastroles JAV. Bet Vilnius – ne Niujorkas, čia noras kviesti įdomius užsienio atlikėjus, kurie nėra Robbie Williamsas, „Apocalyptica“ ar Kylie Minogue (arba „Smokie“, bet tai jau kita istorija), visada yra rizikingas. Lietuvoje Nneka nesulaukė anšlago – į salę susirinko mažiau nei tūkstantis žiūrovų.
Į Vilnių ji atvyko įdomiu karjeros laikotarpiu. Naujausias albumas „My Fairy Tales“ prieš mėnesį išleistas jos pačios lėšomis – gali būti, kad įrašų leidyklos jau prarado norą ją paversti superžvaigžde. Gal taip ir geriau – su didžiojo pramogų verslo pinigų kalimo taisyklėmis ir muzikiniais kompromisais ši moteris niekada nenorėjo susitaikyti.
Koncertas Teatro arenoje vėlavo – „apšildanti“ lietuvių grupė „Soul Moustache“ į sceną žengė tik prieš devintą vakaro. Atidėti pradžią privertė techninės problemos – su savo reikalais niekaip negalėjo susitvarkyti įgarsintojai.
Po šiltai sutikto lietuvių pasirodymo į sceną su savo grupe žengė vakaro žvaigždė – su gitara rankose, galvą ir kūną apsimūturiavusi afrikietiška skraiste.
„Jau esu čia buvusi. Vilnius – puikus miestas. Atvykome čia iš toli dalytis muzika“, – netikėtai mįslę žiūrovams, maniusiems, kad tai – pirmasis Nnekos vizitas, užminė dainininkė.
Regio ir afrikietiškams ritmams pirmą koncerto pusvalandį paskyrusi viešnia garsiausių plojimų sulaukė, pagrojusi baladę „Shining Star“ – ilgą jausmingos dainos versiją paįvairino trumpam prisijungęs repuojantis jos bendražygis.
Mažiau entuziazmo sulaukė keistoki Nnekos samprotavimai apie „atvirą gydymo seansą be receptų“, koks yra jos koncertas, dvasias salėje ir narkotikus, prie kurių lengva priprasti.
Įsibėgėjus koncertui, Nnekai ir jos komandai vėl teko kovoti su techniniais nesklandumais – iš kolonėlių sklido ne tik muzika, bet ir garsus traškėjimas.
Dainininkė nerodė nepasitenkinimo, bet įsivėlė į įdomią diskusiją su prie scenos stovinčiu žiūrovu.
Šiam kažką pasakius apie sėdinčius ant kėdžių, Nneka leptelėjo: „Dėl manęs – jie gali sėdėti ir ant unitazo, mano muzika vis tiek juos pasieks. Svarbu, kad išgirstų dainas“.
Klausėsi ne visi – šie žodžiai tikriausiai buvo skirti triukšmaujantiems prie baro. Kita vertus, net ir juos iš dalies galima suprasti.
Nnekos muzika nepanaši į tokią, kokią galima pamėgti iš pirmo sykio. Atėjusieji dėl reklamos, per klaidą, neįsigilinę į Nnekos kūrybą tiesiog galėjo pradėti nuobodžiauti. Buvo ir išėjusių po pirmosios koncerto valandos.
Likusiems dainininkė koncertavo toliau – spjaudama į traškesius ir kitas trikdančias smulkmenas. Kai koncerto pabaigoje ji sudainavo savo hitą „Heartbeat“, abejingų jau nebuvo – žiūrovai dainavo kartu ir Nnekos taip lengvai nepaleido. Dainininkė buvo iškviesta bisui ir atsisveikino šypsodamasi – savita atlikėja vis dėlto išvyko neabejodama, kad Lietuvoje turi nuoširdžiai jos muziką mylinčių gerbėjų.
