„Man jau ir pačiam atrodo, kad galbūt daugoka. Bet jis vis nori atvykti, o žiūrovų kiekvieną sykį susirenka daug“, – juokėsi U.Dirkschneiderio grupę U.D.O. pakvietusios agentūros „Relax Live“ direktorius Artūras Mirončikas.
Koncerto afišoje – net keli penketai.
Penktą sykį atvykusi grupė Vilniaus „Forum Palace“ rūmuose koncertą surengė penktojo mėnesio penktąją dieną. Į Lietuvą U.D.O. sugrįžo po pusantrų metų pertraukos.
Neseniai 63-iąjį gimtadienį šventęs U.Dirkschneideris – spiegiančiu balsu dainuojantis vokalistas, prieš keturis dešimtmečius išgarsėjęs kaip vokiečių grupės „Accept“ narys.
Ši grupė buvo vienas ryškiausių Vokietijos metalo kolektyvų, didesnio populiarumo sulaukęs už gimtinės sienų, tačiau 1987-aisiais Udo su juo atsisveikino.
Iki šiol kalbama, kad tarp muzikantų buvo konfliktų, nors vėliau U.Dirkschneideris porą sykių buvo sugrįžęs į „Accept“.
Pastaroji grupė, beje, šiandien irgi muzikuoja ir kas porą metų lankosi Lietuvoje, bet U.Dirkschneideris ją vertina skeptiškai.
„Jie pasiėmė vokalistą, kuris bando kopijuoti mano balsą. Ir daro tai prastai“, – „Lietuvos rytui“ dabartinį „Accept“ dainininką Marką Tornillo apibūdino Udo.
Dar 1987-aisiais subūręs grupę U.D.O., šįmet dainininkas su ja išleido jau penkioliktąjį albumą „Decadent“.
Koncertuose grupė atlieka ne tik savo dainas, bet ir kai kuriuos senuosius „Accept“ hitus – šįkart į programą įtraukti „Princess Of The Dawn“, „I'm A Rebel“, „Balls To The Wall“, „Fast As A Shark“. Nenuostabu – būtent Udo balsą, mimiką ir net scenoje vilkėti pamėgtus kariško stiliaus drabužius nemažai „Accept“ gerbėjų laiko tikruoju tos grupės simboliu.
U.D.O. muzika neturi nieko bendra su naujomis muzikos srovėmis – tiesiog įprastas kietas sunkusis metalas, koks buvo grojamas ir prieš keletą dešimtmečių.
Pats U.Dirkschneideris scenoje kuria gana agresyvaus ir pikto žmogaus įspūdį, tačiau kasdienybėje, tikina koncertų rengėjai, yra mielas ir draugiškas.
Dainininkas yra pelnęs ir didžiulę kolegų pagarbą. Pavyzdžiui, „Euroviziją“ laimėję suomių „monstrai“ „Lordi“ yra kartu su juo įrašę dainą ir paskelbę, kad U.Dirkschneideris yra vienas jų įkvėpėjų.
Beje, grupėje U.D.O. šiuo metu yra jau du Dirkschneideriai – į Vilnių kartu su dainininku atvyks būgnais grojantis jo sūnus Svenas.
Įdomu ir tai, kad ne sykį pasikeitusią grupės sudėtį prieš dvejus metus papildė ir muzikantas iš Rusijos – gitaristas Andrejus Smirnovas.
Dauguma grupės gerbėjų – kiek vyresnio amžiaus. Tuo koncerto rengėjai kiekvieną sykį įsitikina dėl bilietų pirkėjų elgesio.
„Pirmiausia išgraibstomi sėdėti skirti bilietai. Jų neliko prieš savaitę“, – šypsojosi A.Mirončikas. Koncertą Vilniuje turėjo „apšildyti“ dvi užsienio grupės – švedai „Sister Sin“ ir austrai „Garagedays“. Tačiau šie planai pasikeitė – vietoj minėtų grupių į sceną kilo prieš keletą metų susibūrusi Šiaulių grupė „Pekla“. Užkulisiuose buvo svarstoma, kad užsienio „apšildytojai“ neatvyko dėl itin nepatogaus gastrolių grafiko. Niekas dėl to nesuko galvos – apie pusę devintos vakaro į sceną žengę U.D.O. buvo pasitikti karštai, lyg daugelis žiūrovų juos matytų ne antrą ar trečią (kai kas – jau ir penktą), o pirmą sykį. Išsišiepęs U.Dirkschneideris kaišiojo liežuvį, per pirmas keletą dainų apsipylė prakaitų ir nuo pat pradžios plėšė dainas iš skirtingų U.D.O. karjeros laikotarpių – „Accept“ nostalgija buvo palikta pabaigai. Kita vertus, tokios dainos kaip „Speeder“, „Black Widow“ ar „Never Cross My Way“ niekuo nenusileidžia „Accept“ laikų muzikai. Energija trykštantys muzikantai turėjo laiko ir pailsėti – į koncerto vidurį įsiterpė netrumpas akustinio skambesio epizodas, kurio tikslas tikriausiai buvo kiek apraminti žiūrovus prieš paskutinę kieto metalo dozę. „Ačiū, jūs puikūs“, – dėkojo U.Dirkschneideris. Net keista, kad iš pradžių Lietuva nebuvo įtraukta į U.D.O. koncertų maršrutą, kurį sudaro maždaug keturiasdešimt pasirodymų.
Tačiau paskui netikėtai jame atsirado keletas laisvų dienų. Dainininkas pirmiausia pasiūlė surengti pasirodymą Vilniuje, nors tai gana nepatogu – dėl šio koncerto grupei teko atvykti iš Skandinavijos, o tada vėl reikės keliauti atgal.
