24-erių Jamesas Bay šįmet gavo Britų muzikos apdovanojimų kritikų prizą – kaip ryškiausias kylantis šalies talentas. Todėl šio, debiutinio dainininko albumo buvo laukiama nekantriai. Buvo verta? Nelabai. Šiame amžiuje sunku kuo nors nustebinti muzikos klausytojus. Šis skrybėlėtas dainius to irgi nepadarys.
J.Bay groja lengvą, melodingą roką su priedainiais, primenančiais grupę „Coldplay“. Balsas – gražiai prikimęs, klausydamasis prisimeni labai panašų prieš porą metų festivalyje „Granatos Live“ dainavusio brito Jameso Morrisono tembrą.
Jei atsidursite J.Bay koncerte, bus sunku iš galvos išmušti dainų „When We Were On Fire“, „Best Fake Smile“ ar „Hold Back The River“ priedainius. Čia reikia rašyti pliusą – jaunas kūrėjas yra visų 12 albumo kūrinių bendraautoris, kuris puikiai žino, kaip parašyti melodiją.
Tačiau, kaip ir prieš keletą metų išgarsėjęs kitas jaunas dainininkas Tomas Odellas (šį savaitgalį grojantis festivalyje „Positivus“ Latvijoje), jis rašo labai saugią, nuotykių neieškančią muziką su pernelyg aiškiomis užuominomis į jau pasiteisinusius kitų receptus. Tinkamą tiems paaugliams, kurie nežino nieko, kas sukurta prieš 15 metų ir seniau, bet kitiems – tiesiog pernelyg paprastą ir nuspėjamą.
„Jaunimo muzikoje nebelieka asmenybių ir maišto“, – šįmet festivalyje „Tallinn Music Week“ savo paskaitoje liūdnai ištarė britų pankų scenos veteranė Viv Albertine. J.Bay yra būtent tai, apie ką ji kalbėjo. Bohemiškai atrodantis gražuoliukas, žaidžiantis šablonais, nors ir turintis muzikinį talentą.
Įvertinimas – 6 iš 10.
J.Bay vaizdo klipas „Hold Back The River“:
