Tai vienas labiausiai intrigą keliančių šių metų popmuzikos projektų. Pavadinimo raidėse užkoduotos dvi susijungusios skirtingų kartų grupės – keletą dešimtmečių grojantys JAV ekscentrikai „Sparks“ (jau porą sykių viešėję Lietuvoje) ir jiems į sūnus tinkantys škotų rokeriai „Franz Ferdinand“.
Bendro projekto idėja gimė dar prieš 11 metų, bet kartu padirbėti grupės prisiruošė tik pernai. Rezultatas – įdomus, bet dviprasmis. Abi žaidimo pusės tvirtina, kad stengėsi nenustelbti viena kitos – skirtingas jų skambesys turėjo susilieti ir sukurti kažką naujo. Tačiau nekyla jokių abejonių, kas čia – autoritetai, o kas – mokinukai.
Išraiškingas „Sparks“ vokalisto Russello Maelo falcetas, melomanams pažįstamas nuo 1971-ųjų, nustelbia „Franz Ferdinand“ vokalisto Alexo Kapranos pastangas. Muzika irgi linksta į „Sparks“ pusę – daina „Johnny Delusional“ yra tipiška šiai grupei „disco“ žanro parodija.
Trenkta ironija tekstuose, kurios pilna visose 12-oje dainų, irgi yra „Sparks“ vizitinė kortelė. Dainos, angliškai pavadintos „Mergina pagal iškvietimą“ (nors iš tiesų kūrinys visai ne apie tai) arba „Atsiknisk“, kvailoka fantazija apie policininko žmoną kūrinyje „Police Encounters“, tona išradingo žodžių žaismo, balansuojančio ant patyčių iš pačių savęs ribos, o taip pat – užuominų, kurioms iššifruoti reikia enciklopedijos. Visa tai labiau žinoma iš daugiau nei 20-ies „Sparks“ albumų, o ne „Franz Ferdinand“ kūrybos.
Tai nereiškia, kad FFS nesmagu klausytis. Atvirkščiai – labai linksma dėl tokios meistriškumo pamokos, tiesiog „Franz Ferdinand“ gerbėjai turbūt liks kiek nustebę. „Bendri darbai neveikia, viską darysiu pats“, – kūrinyje „Collaborations Don't Work“ dainuoja R.Maelas. Jei būtų taip ir padaręs, rezultatas mažai skirtųsi nuo to, kas skamba čia.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Vazdo klipas „Johnny Delusional“:
