Žvaigždės Stasį Povilaitį mini pačiu šilčiausiu žodžiu

Nors atlikėjas vėžiu sirgo jau trejus metus, žinia apie ligą į viešumą iškilo tik šių metų vasarą. Tiek liga, tiek maestro mirtis buvo netikėta jo artimiems draugams ir ištikimiems bičiuliams.

„Ši žinia mane pribloškė. Ir dabar dar netikiu! Visai netikiu, kad jis mirė. Maniau, jis serga cukralige ir dėl jos tai blogsta, tai vėl stiprėja. Jis pats vairuodavo, po koncertų susitikdavome, pajuokaudavome. Apie mirtį net nepagalvojau, – lrytas.tv kalbėjo dainininkas Simonas Donskovas. – Apie Stasį – tik geri prisiminimai. Man jis nieko blogo nėra padaręs. Su juo buvo galima normaliai pajuokauti, nereikėdavo atsiprašinėti.

Su Stasiu esu dirbęs Nerijoje. Savo laiku jis buvo megažvaigždė. Žmogus buvo talentingas, rašė labai gražius dainų tekstus. Buvo labai geras bruožas rašyti gražius ir aiškius tekstus dainoms.“

„Jis buvo talentingas žmogus, ypač talentingas poetas. Kiek žymių dainų parašyta jo tekstais. Jos aktualios net po 45 metų. Jis buvo talentingas dainininkas, kūrėjas – tai niekam nekelia abejonių. Sakyčiau, kad turbūt jis buvo visų laikų pats populiariausias Lietuvos estrados dainininkas ir turbūt populiaresnio už jį nebebus.

Jau keletą savaičių kirba tokia mintis, kas geriausia jame buvo: Stasys niekam nėjo skersai kelio, jis niekad nerezgė intrigų, jis buvo teisingas, abai retai kada nors išgirsdavai iš jo kažkokią kritiką kolegų atžvilgiu. Atvirkščiai, jam visi pavydėjo, jis visada sulaukdavo priekaištų.

Tik kai gulėjo žmogus ligos patale, tik tada supratau, kad jis buvo labai teisingas žmogus. Jis kantriai vienas pats dirbo savo darbą, vienas pats kūrė. Mane tai labai žavi.

Svarbiausia, niekas nieko nežinojo apie vėžį. Net artimiausi draugai nenutuokė, kad jis serga tokia baisai liga. Jis tyliai ir kantriai vienas pats kentė. Iš tikrųjų jis buvo didis žmogus visomis prasmėmis“, – prisiminimais apie maestro dalijosi scenos grandas Edmundas Kučinskas.

Prisiminimais apie S.Povilaitį Lietuvos atlikėjai gausiai dalijasi ir socialiniuose tinkluose.

„Jaučiuosi netekęs dalelės savęs. Kai kurie žmonės yra labai svarbūs mums visiems, net jeigu kartais apie tai užmirštam. Vaikystėje kraipydavausi prieš veidrodį su teniso rakete, klausydamasis Stasio Povilaičio. Kai susitikdavome kur, visada paklausdavo, kaip sekasi. Niekada nemačiau jo be šypsenos“, – sakė Andrius Mamontovas.

„Jis buvo visada gyvybingas, besišypsantis, kupinas istorijų ir tikras džentelmenas“, – S.Povilaitį apibūdino dainininkė Erica Jennings.

 “Maestro, ačiū Jums už nuostabią muziką, nuspalvintą vaikystę ir dainas, kurias dainuosime ir savo anūkams. Taip Jūs šviesit vėl ir vėl mūsų širdyse“, – sakė atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu.

„Tai žmogus, kurio vardas, veidas, dainos, artistiškumas, aukojimasis, energija ir balsas amžiams išliks mūsų scenos istorijoje ir klos pamatą jaunosioms ateinančioms kartoms. Dar neseniai šnekėjome apie tai, kaip kartais sunku šokinėti ant scenos, naktiniuose koncertuose, kaip kartais tingulys apima galvojant, kad antrą nakties man reikės eiti į sceną. Šypsausi, nes Stasys Povilaitis tiesiog nesiskundė tokiais dalykais.

Būdamas garbaus amžiaus, jis spardė ir dar spardys jauniesiems atlikėjams pasturgalius, pavyzdiniu atsidavimu savo amatui Kolega būgnininkas pasakojo smagią istoriją apie tai, kaip atėjo į koncertą neparuošęs tik vienos dainos, nepatikrinęs jos tempo. Vos pradėjus groti, Stasys sustabdė visą orkestrą, rūsčiu žvilgsniu pasižiūrėjo būgnininko pusėn ir be žodžių leido suprasti – neprasmuksi. Jis žinojo savo amatą. Tikrai žinojo“, – pasakojo Vaidas Baumila.

Kompozitorius Mikalojus Novikas sako, kad publikos simpatijas S.Povilaičiui lėmė įsimenančios dainomis, kurių populiarumas neblėsta ir šiandien. Muzikologas Viktoras Gerulaitis pažymi, kad S.Povilaitis buvo ryškus ne tik scenoje atlikdamas dainas, bet ir jas kurdamas. Kolegos jį lygina su pasaulinio garso atlikėjais. 

Kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjų Mikalojus Novikas pasakojo S.Povilaitį prisimenantis nuo jo dalyvavimo pirmajame dainų konkurse „Vilniaus bokštai“, ir pažymėjo, jog dainininką visuomet lydėjo sėkmė ir publikos simpatijos. 

„Stasį prisimenu nuo 1968 metų, kai jis dainavo pirmuosiuose „Vilniaus bokštuose“, ir tada tapo diplomantu. Po to buvo ilga jo istorija, jis keliavo iš vieno ansamblio į kitą ir visur su dideliu pasisekimu, bet geriausias jo laikas buvo „Nerijos“ ansamblyje, kuriam vadovavo Romualdas Bieliauskas. Jis sugebėjo parinkti S.Povilaičiui labai gražias, geras, įsimenančias dainas, ir šios dainos, pavyzdžiui, „Švieski man vėl“, skambėjo iki šių dienų, jo repertuare, ir ne jam dainuojant, o publikai dainuojant“, – BNS pasakojo kompozitorius. 

M.Novikas taip pat pasakojo, jog jo karjeroje buvo vienintelis atvejis, kai dainininką publika keliskart iškvietė pakartoti jo kūrinio – tai buvo S.Povilaitis. 

„Man jis padainavo vieną kartą, kai turėjau turnė po Lietuvą su Aloyzo Končiaus vadovaujamu Lietuvos radijo ir televizijos orkestru. Aš labai gerai prisimenu, jis dainavo mano dainą „Lauk manęs“. Pirmas koncertas buvo Marijampolėje, turėjome po du koncertus per dieną. Ir viename koncerte S.Povilaitis padainavo „Lauk manęs“ – bisas. Jis pakartojo nuo priedainio, aplodismentai netyla, jis dainuoja trečią kartą, vėl aplodismentai, jis pakartojo ketvirtą kartą nuo priedainio. Mano istorijoje tai buvo vienintelis kartas, kai žmogus tris kartus kartotų dainą, toks buvo jo pasisekimas, tokia publikos reakcija į jo dainavimą“, – kalbėjo M.Novikas. 

„Nutrūko savita gija (...). Lietuvos auksinės estrados dalis pasitraukė. Jis priklauso vadinamajai auksinei Lietuvos estrados kartai“, – BNS sakė muzikologas V.Gerulaitis. 

Anot muzikologo, S.Povilaitis buvo unikalus, nes meistriškai perdainuodamas pasaulyje populiarius estrados kūrinius „lietuviams įteigė, kad jie klausosi lietuviškų dainų“. 

„Jis buvo specifinis, nebuvo toks lyriškas, kaip atvirai, gražiai lyriška Janina Miščiukaitė. Jis pats versdavo užsienietiškas populiarias dainas, pats pakoreguodavo tekstus – šia prasme jis unikalus. Mes dainuojame jo dainas nesuprasdami, kad mes dainuojam nelietuvišką muziką. Bet S.Povilačio dėka ji mums tapo absoliučiai sava, lietuviška. Tai yra ne priekaištas, tai yra jo specifiškumo momentas“, – kalbėjo muzikos istorikas. 

V.Gerulaitis taip pat pabrėžė, jog S.Povilaitis išsiskyrė iš estrados dainininkų su niekuo nesupainiojamu balso tembru, taip pat tikrumu ir nuoširdumu scenoje, kurie padėjo jam išlaikyti populiarumą net per kelias kartas. 

„Jei iš tembro gali pažinti muzikantą, prieš tokį muzikantą gali nukelti kepurę. Jei ne, vadinasi, jis vidutinybė, jis pilkas“, – sakė jis. 

„Matyt, jis yra tikra moneta ir apmulkinta, „nutelevizinta“ liaudis dar atskyrė tikrą monetą“, – S.Povilaičio populiarumo priežastis aiškino V.Gerulaitis. 

Dainininkas Žilvinas Žvagulis sako netekęs mokytojo. 

„Jis man gerbiamas žmogus buvo, maestro, mokytojas didysis, gyvenimo pavyzdys, šimtmečio etalonas“, – BNS sakė Ž.Žvagulis. 

Jis pasakojo, kad liga dar vasarą sutrukdė S.Povilaičiui pasirodyti jo jubiliejiniame koncerte. 

„Aš su juo kalbėjau tiktai prieš savo jubiliejinį koncertą vasarą, jisai jau nebegalėjo dalyvauti. Jis buvo sutikęs, mes suderinome dainas, atsiuntė orkestruotes, aranžuotes, bet prieš dvi savaites paskambino ir pasakė, kad daktarai neleidžia“, – prisiminė Ž.Žvagulis. 

Atlikėjas Marijus Mikutavičius BNS sakė, jog S.Povilaitis buvo vienas tų, kurių koncertus jis lankė būdamas vaikas, bei vadino jį „scenos džentelmenu“. 

„Lietuvos istorijoje tai buvo žmogus, kuris vienijo kelias kartas, kuris sugebėjo išgyventi kaip svarbus artistas per kelias epochas. Tai tik rodo jo atkaklumą, įdirbį ir energiją, kurią jis siuntė žmonėms. Jis buvo tarsi lietuviškas Frankas Sinatra (Frenkas Sinatra), išlaikęs savo tam tikrą eleganciją, džentelmeno statusą scenoje. Žmogus kažkuo patrauklus, turėjęs tą nematomą deimantą savyje, kuris sunkiai apčiuopiamas ir sunkiai matomas“, – sakė M.Mikutavičius.