Prisiminimai apie „Airiją“ pamažu blėsta – nors kartais, kaip rudens pradžioje festivalyje „Lituanika“, muzikantai vėl susirenka ir pagroja visai stiprų koncertą. Tačiau muzikos Nojus nepamiršo – koncertuoja, pats kitų lietuvių pasirodymus rengia Airijoje. Solinis jo albumas „M“ rodo, kad kai kurie dalykai vis dėlto nepasikeitė – niekaip neatspėsi, kad jis įrašytas ne 1995-aisiais (beje, kai kurios dainos ir yra sukurtos dar „Airijos“ laikais).
Kitaip tariant, čia tas pats švelnus liūdesys, poezija, kuriai mėgti reikia turėti šiek tiek paaugliško romantizmo ir naivumo, bardų dainoms artimas muzikos jausmas.
Kartais to liūdesio gal net per daug – „Garsas“ yra bene vienintelė iš šių dešimties dainų, kurioje pasigirsta „Airijos“ laikais vis išlįsdavusi energija. Visa kita – lyg pamąstymai su gitara prie žvakės, kuriems reikia specifinės nuotaikos. Tipiškose lietuviškose vestuvėse tokio albumo tikrai nepasiklausysi. Kita vertus, ir temos neskirtos linksmintis – pavyzdžiui, viena daina skirta su liga kovojančiai draugei.
Dalis albumo nuspalvinta ilgesiu ar net nuovargiu, kuris, galima tik spėlioti, galbūt susijęs su gyvenimu toli nuo Lietuvos. „Šiandien prisigersiu lietaus“, „visą naktį su draugais dainuosiu dainas po klevais“ – užuominos gana aiškios. „M“ – gana neįmantri muzika, kuri dabar nėra ir niekada nebus madinga. Bet nuoširdumo iš Nojaus tikrai neatimsi – čia jo per akis.
Įvertinimas – 7 iš 10. Daina „Garsas“:
