Urugvajuje gimęs, Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius gyvenantis Eduardo Gimenezas iki šiol geriausiai buvo žinomas kaip tango mokytojas ir uždegančios Lotynų Amerikos muzikos atlikėjas.
Tačiau naujasis jo albumas visiškai keičia šio menininko veidą. Pagrindinis to kaltininkas yra madingasis muzikos prodiuseris Leonas Somovas, kuriam Eduardo patikėjo visų dvylikos „Viento“ dainų skambesį.
Beje, L.Somovo ir E.Gimenezo biografija turi vieną bendrą bruožą – abu jie kadaise bendradarbiavo su dainininku Jurgiu Didžiuliu, tačiau šiame albume nėra nieko, kas primintų ugningus „InCulto“ hitus.
Nėra ir tango aistros – visi ispaniškai sudainuoti „Viento“ kūriniai skamba liūdnai ir ilgesingai. Išskyrus paskutinį kūrinį „Una Y Otra“, „aprengtą“ tik fortepijono garsais, visas albumo dainas Leonas aplaistė savo pamėgtu švelnaus skonio elektroninės muzikos padažu.
Jokių ryškių išsišokimų, trankių garsų ar net ritmo pagreitėjimų – tai naktinės nuotaikos albumas, skirtas ramiems apmąstymams ar poetiško liūdesio proveržiams.
E.Gimenezas, žinoma, nėra įspūdingiausias vokalistas Lietuvoje, tačiau jo balsas – pakankamai sodrus ir jausmingas, tinkamas šiai ramiai pro ausis slenkančiai elektronikos dozei.
Ispanų kalba – ne pati populiariausia Lietuvoje, tačiau net ir nemokėdamas jos gali atspėti, kad Eduardo dainuoja apie naktį, pasiilgtas akis, meilės stebuklus ir jų kartais atnešamą skausmą. Metų muzikinė staigmena? Gali būti.
Įvertinimas – 7 iš 10. Albumo kūrinys „Esplendor“:
