Atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu mokinė lemiamoje kovoje nurungė du vaikinus ir kelis mėnesius vykusį projektą baigė triumfuodama, nors nedaug trūko, kad viskas baigtųsi kitaip.
Likus porai savaičių iki finalo Monika susirgo, užkimo, pradėjo jausti silpnumą – medikai nustatė infekcinę mononukleozę ir apskritai stebėjosi, kaip jai tokiu metu gali rūpėti dainavimas.
Po finalo skeptikai bamba, kad dainininkės pasirodymas šįkart nebuvo vertas pergalės, o gerbėjų armija žavisi jos stiprybe ir atkerta, kad Monika per ilgas „X faktoriaus“ savaites įrodė savo talentą, net jei finale ir negalėjo jo pademonstruoti šimtu procentų.
„TV antenai“ mergina prisipažino: apsiprasti su piktais komentarais nelengva, bet pergalės džiaugsmas ir „X faktoriuje“ įsiplieskę jausmai padeda užmiršti visus nemalonius dalykus.
– Finale dainavote sirgdama. Gydytojai nepyko, kad veržėtės į studiją?
– Sakė, kad man ne repeticijos turėtų rūpėti. Atsakiau, kad kitaip nebus – traukinys juk nesustoja.
Sakykime taip: važinėdama į „X faktorių“ nepadėjau savo sveikatai, bet ką daryti? Nors savijauta nebuvo gera, likus savaitei būtų buvę kvaila pasiduoti, atsigulti į lovą ir ramiai laukti, kol kiti rungsis. Devynias savaites arus kaip jaučiui nesinorėjo visko paleisti dėl kvailų sveikatos bėdų.
– Ar sveikata po finalo pasitaisė?
– Dabar jau tikrai gulėsiu lovoje ir gydysiuosi. (Juokiasi.) Tikiuosi, tas išsekimas greitai praeis, nes pasiilgau būsenos, kai nieko neskauda.
– Po „X faktoriaus“ pasipylė komentarai, kad laimėti turėjo kažkas kitas, nes jūsų forma nebuvo geriausia.
– Tai normalu. Kai lieka vos keli varžovai, visi žiūrovai pasiskirsto į stovyklas. Vieni tavęs nekenčia, kiti myli. Neskaičiau komentarų, bet draugai papasakojo porą perliukų.
Emociškai sunku tai atlaikyti, nes niekada nesu susidūrusi su tokia ginčų doze. Toks įspūdis, kad visas internetas susikirto, kas turėjo laimėti – aš ar Aleksas Augaitis. Aš pralenkiau jį beveik 20 tūkstančių balsų, todėl gal kvaila aiškintis. Visi finale buvo verti nugalėti, bet atsitiko taip, kaip atsitiko.
– Jokių pykčių tarp jūsų ir kitų finalininkų dėl to neatsirado?
– Kitą dieną po finalo su Aleksu susitikome bendros draugės gimtadienyje, smagiai pasišnekėjome. Su Thomu Tumosa, kuris liko trečioje vietoje, irgi esame žiauriai geri draugai. „X faktorius“ nieko nesukiršino, priešingai, padidino draugų ratą.
– Jau sugalvojote, kur dėsite laimėtus 15 tūkstančių eurų?
– Aš jų dar neturiu, tik didelį plakatą su užrašyta suma. Esu jauna, bet žiūriu atsakingai – tokie pinigai ne juokas, norisi panaudoti kuo protingiau. Tikriausiai išleisiu juos muzikai – gal mokslams, įrašams. Nes kam dar? Tikrai ne drabužiams ar daiktams.
Tiesa, dabar man reikia atsipūsti – noriu į kelionę. Juk niekada nebuvau išvykusi už Lietuvos ribų, todėl imsiu mamą, brolį ir visi kartu važiuosime paatostogauti. Labiausiai norėčiau į Olandiją, aš net olandų kalbą moku! Žinoma, norėčiau pamatyti ir Ameriką.
– „X faktorius“ baigėsi. Daugeliui dalyvių tuo muzikinė karjera irgi baigiasi. Ką darysite, kad taip nenutiktų?
– Jaučiuosi labai įkvėpta. Kai tik pasveiksiu, bandysiu ką nors kurti. Tikiuosi, Jazzu, Saulius Prūsaitis ir po projekto išties pagalbos ranką, kuriant ir įrašant originalias dainas. Žiauriai to noriu.
– Jūsų mokytoja projekte buvo Jazzu. Ar jūsų nuomonė apie ją kaip nors pasikeitė, kai padirbėjote kartu?
– Kaip žmogus Justė sukėlė labai daug simpatijų, bet dar iki „X faktoriaus“ man ji buvo vienas geriausių lietuviškos muzikos pavyzdžių. Sakyčiau, netgi idealas. Kai sužinojau, kad ji dirbs „X faktoriuje“, tai buvo vienas svarbiausių postūmių dalyvauti.
O dabar, kai ji man sako „ačiū, kad esi“, jaučiuosi taip, lyg sapnuočiau. Su ja dirbti buvo didelė dovana.
– „X faktorius“ jums atnešė ne tik pirmąją vietą, sutartį su leidykla „Sony Music“ ir didelį lietuvių susidomėjimą. Kas yra didesnis laimėjimas – pergalė „X faktoriuje“ ar tai, kad čia sutikote dainininką Paulių Joniką, su kuriuo pradėjote draugauti?
– Eidama į šou tikrai nesitikėjau rasti meilės, bet gavau dvigubą „X faktorių“ – apdovanojimą ir jausmus.
Nemanau, kad galima lyginti pergalę TV projekte ir artimą žmogų, nors porą panašumų galiu rasti – abu mane pakėlė ant sparnų, privertė jaustis įvertinta ir mylima.
Jis manimi tikrai labai rūpinosi. Išgyvenau nelengvą metą: sušlubavo sveikata, finalas ant nosies, visi tiek daug tikisi, bijojau nepaslysti, o kur dar tos apkalbos. Paulius man padėjo nepalūžti emociškai, važinėjo su manimi į ligonines ir kartojo, kad viskas bus gerai. Nuo šiol visada privalėsiu juo tikėti. (Šypsosi.)
Žmonės nė nenutuokia, kiek jis iš tikrųjų prisidėjo prie mano emocinės gerovės. Visą laiką iš jo veiksmų ir žodžių atrodė, kad esu jam svarbiausia. Man labai įstrigęs reikšmingas momentas, kai teko dainuoti dvi jautrias dainas – „Pamiršk mane“ ir „Say Something“.
Dainos jautrios ir aš jautri. Tiesiog neatlaikiau ir nulipusi nuo scenos nuėjau į tolimiausią kampelį, kur nebuvo žmonių, apsiverkiau nuo emocijų antplūdžio.
Ir ne kas kitas, tik Paulius, žinojo, kur mane rasti, atėjo, apkabino ir laikė, kol nurimau, o paskui pasakė, kad buvo nežmoniškai gražu, jam linko kojos ir kad nesvarbu, kaip viskas baigsis, esu jam vienintelė laimėtoja. Tą akimirką tai ir buvo svarbiausia.
– Įsivaizduojate, ką galėtumėte veikti, jei nepasiseks su muzika?
– Ne, net truputį baisu, bet ką daryti, jei man rūpi tik ji?
– Sakėte, kad norite parašyti romaną.
– Kada nors, bet tai bus labai negreitai. Reikia įgyti patirties, daug išmokti. Iš lempos juk neparašysi.
– Jus dabar visi atpažįsta gatvėje?
– Jau po pirmos laidos šnabždėjo už nugaros: „Žiūrėk, iks....“. Ta raidė labai girdisi. (Juokiasi.) O kiti prieina ir kreipiasi vardu. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių.
Man malonu, bet vis dar sunku priprasti, kad nepažįstami žmonės mano vardą žino. Dėmesys negali nepatikti. Per paskutinę laidą iš vienos mergaitės gavau du piešinius, gėlių. Juk labai miela.
– Kur norėtumėte būti po dešimties metų?
– Tvirtai žinau, kad noriu dainuoti. Kiti žmonės turi atsarginį variantą, aš jo neturiu. „X faktoriuje“ porą kartų pajuokavome apie „Grammy“ apdovanojimą. Tai tikrai nėra mano pagrindinis tikslas, bet viena iš svajonių – taip!
Dar norėčiau padainuoti su Tomu Odellu (britų atlikėjas, kurio kūrinį „Another Love“ Monika įspūdingai atliko „X faktoriuje“. – Red.) – jis mano mėgstamiausias dainininkas.
O labiausiai norėčiau likti ta pati Monika Pundziūtė. Sunkiausia nepamesti savęs. Dabar esu tokiame etape, kai visa, kas vyksta aplinkui, gali pakeisti net stipriausią asmenybę. Todėl tai dabar mano didžiausia misija.
Taip, turiu idealų, tokių kaip Beyonce ar Lady Gaga. Jos yra tos, kurios iš nieko sukūrė viską. Savo sunkiu darbu ir ryžtu, talentu užkariavo visą pasaulį, norėčiau sekti jų pavyzdžiu, bet išlikti ta paprasta Monika.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie labai nori eiti į muzikinį talentų šou, bet abejoja savo galimybėmis?
– Tiesiog ateiti. „X faktorius“ – kaip aukso puodas, kuris stovi prieš tave, reikia eiti ir pasiimti. Manau, esu geriausias pavyzdys. Kad ir kaip nepasitiki savimi, gali ateiti čia ir užaugti.
