Stokholme surengtoje Švedijos muzikos apdovanojimų ceremonijoje „Grammis“ S.Imam pelnė Metų atlikėjos titulą. Pakilusi sakyti padėkos kalbos dainininkė išsklaidė visas abejones, kodėl net du skirtingi jos scenos kostiumai tą vakarą buvo papuošti Lietuvos trispalve.
„Mano mama, čia niekas nesupront, kun aš sakau. Nieks nesupront! Ir nieks nežina, kiek aš kentiejau, nu, b..., kaip kentiejau. Bet žinuot – aš laimiejau“, – apstulbusiai publikai žemaitiškai išrėžė reperė.
Tiesa, tai buvo staigmena tiktai tiems, kurie iki tol nesidomėjo S.Imam karjera.
Mat apie kitataučių teises, rasizmą ir lygybę tekstus kurianti 29-erių moteris yra gimusi emigrantų šeimoje Stokholme. Jos mama – lietuvė, o tėvas – siras.
Drąsiai rėžia nuomonę
Per keletą metų mergina tapo viena ryškiausių Švedijos žvaigždžių – pelnydama dėmesį kūrinių žodžiais be jokių kompromisų ir išradingu muzikos stiliumi.
Karjeros pradžioje ji buvo dažnai lyginama su skandalingosios Rusijos grupės „Pussy Riot“ narėmis – į sceną ėjo su kauke, repuodama negailestingai dėjo į šuns dienas visuomenės blogybes, kvailus politikų sprendimus ir homofobiją. Jos pasirodymai vyksta ir prieš rasizmą nukreiptuose mitinguose, ir lytinių mažumų renginiuose – visur, kur reikia pagalbos patiriantiems diskriminaciją.
2013-aisiais soliniu albumu „Rekviem“ išgarsėjusios merginos karjera dabar rūpinasi įrašų leidybos gigantai – didžiausia pasaulyje šio verslo kompanija „Universal Music“.
Kovo pabaigoje pasirodys naujas Silvanos diskas „Naturkraft“, kuriam iš anksto prognozuojamas didžiulis populiarumas.
Svajojo tapti krepšininke
S.Imam pagaliau mėgaujasi pripažinimu, bet kelias į jį tikrai nebuvo lengvas.
Vienoje archyvinėje nuotraukoje S.Imam, kuriai tuo metu buvo aštuoniolika, kalbasi su mokyklą aplankiusia Švedijos princese Victoria.
Šiandien jau su pačia repere susipažinti ir pasikalbėti norėtų pusė Švedijos, tačiau minėta nuotrauka daryta Šiaurės Stokholmo rajone, kuris laikomas neturtingų emigrantų zona.
„Mano svarbiausia didvyrė – mama“, – viename interviu prisipažino Silvana.
Atlikėja sakė, kad abu jos tėvai – socialistinių pažiūrų, o namuose ją supo ir klasikinė, ir rytietiška muzika.
Tuo pat metu ji užsiminė, kad labai ilgisi giminaičių namų Sirijos sostinėje Damaske.
„Tėvai pasakodavo apie nelygybę ir skurdą, bet tuo metu man tai atrodė nuobodu. Viskas pasikeitė, kai devynerių nukeliavau į Niujorką ir išgirdau hiphopo muziką“, – pasakojo Silvana.
Mokydamasi mokykloje ji lankė krepšinio treniruotes ir svajojo tapti JAV moterų nacionalinės lygos žvaigžde.
Tačiau treneriai ją praminė „ta, kuri kovoja parkeriu“ – mat persirengimo kambaryje mergaitė nuolat kūrė eilėraščius.
Baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo mokytis psichologijos.
„Tėvai visada man sakydavo, kad išsilavinimas – svarbiausia. Manau, būdami emigrantai jie jautė poreikį stengtis dvigubai“, – švedų žiniasklaidai pasakojo S.Imam.
Tapo lesbiečių simboliu
Pradėjusi reperės karjerą atlikėja nuo pirmos akimirkos neslėpė esanti lesbietė.
Tai ji suvokė dar mokydamasi mokykloje – ir, kaip pati prisipažįsta, patyrė daug patyčių, apie kurias galbūt užsiminė ir Lietuvoje taip išgarsėjusioje padėkos kalboje.
Apie savo orientaciją S.Imam atvirai paskelbė ir dainų tekstuose. „Jeigu mano muzika padės dviem merginoms nebijoti susikibti rankomis, jei padės tinkamai sureaguoti į vyrą, kuris be leidimo tave paliečia, – tai svarbiausia“, – yra sakiusi S.Imam.
Už atvirą poziciją prieš metus žurnalas QX reperę net paskelbė Švedijos Metų homoseksualiste.
Kita vertus, S.Imam apie tai kartais kalba ir su humoru.
Reperė prisiminė vieną įsimintiną vakarą Niujorke, kai ji atsidūrė prie vieno stalo su muzikos superžvaigžde Jay-Z, krepšininkais Patricku Ewingu ir Dikembe Mutombo.
„Buvo nuostabu ir nerealu, bet tada Dikembe pakvietė mane į pasimatymą. Pasijutau keistai“, – žurnalui „Radar“ pasakojo Silvana.
Dar neseniai ji neslėpė, kad draugauja su kita žinoma švedų dainininke Beatrice Eli – moterys kartu net sukūrė muzikinį projektą „Vierge Moderne“.
„Mano svajonė – su žmona kelis mėnesius pagyventi Amazonės miškuose“, – sakė reperė.
Bet pastaruoju metu S.Imam apie asmeninį gyvenimą kalba mažiau – kaip pati sako, nenorėdama jo paversti visuomenės aptariamu cirku.
„Nenorėjau tapti lesbiečių simboliu, bet supratau, kad kitos tokios moters Švedijoje nėra.
Būtent tokio pavyzdžio man labai trūko, kai buvau penkiolikos“, – teigė feministe save vadinanti atlikėja.
Koncertas – lyg mūšis
Karjeros pradžioje pasirinkusi Silvanos Solo slapyvardį, vėliau ji nusprendė scenoje prisistatyti tikruoju vardu ir pavarde.
Didžiausia jos muzikinė ambicija – kurti nenuspėjamas dainas, kurios nebūtų panašios į niekieno kito.
Į sceną ji eina aukštai iškėlusi kumštį. Kiekvienas koncertas – lyg mūšis. Kritikai ir gerbėjai sako, kad Silvanos pasirodymai – tokie laukiniai, energingi, kad labiau primena pankroką, o ne repą.
Jos kūriniuose skamba užuominos ir į ryškias šių dienų politines figūras, ir į prancūzų rašytoją Simone de Beauvoir. Švediškai atliekamas repas suprantamas nedidelei pasaulio daliai, bet tai nesutrukdė Silvanos muzikai jau sulaukti dėmesio Jungtinėse Valstijose.
„Rašau dainas apie savo gyvenimą.
Mane įkvepia aplinka – metro keliaujantys žmonės, moterys, Sirija, Kanye Westas, sekmadieniai, automobiliai, ilgesys ir kerštas“, – sakė Švedijoje į aukštumas pakilusi moteris, nepamiršusi savo lietuviško kraujo.
