Dainininkės Adele po ketverių metų pertraukos išleistas albumas „25“ gerino visus populiarumo rekordus, buvo linksniuojamas žinių laidose ir jau vadinamas šlubuojančio muzikos įrašų verslo gelbėtoju.
Tik ar jis tikrai toks ypatingas? Ir taip, ir ne. Kiek senamadiška, rupaus, galingo ir jausmingo balso britė yra unikali. Būtent dėl balso, kuriuo per ausis pirmu bandymu įsimelkia iki smegenų ir širdies. Kai užplėš didingą priedainį – visi susigūžia ir apsiašaroja iš susižavėjimo. Kartais atrodo, jog net kokią „Tu mano mergytė“ ar „Anzelmutę“ sudainuotų taip, kad tiktų „Grammy“ apdovanojimų scenai.
Užtat su čia skambančiomis dainomis – dviprasmiai reikalai. Kone kiekvieną kūrinį rašyti padėjo vis kitas garsus prodiuseris ar atlikėjas – nuo Bruno Marso iki „OneRepublic“ lyderio Ryano Tedderio. Rezultatas – nublizgintas, bet ne toks pritrenkiantis albumas, koks buvo ankstesnis darbas „21“.
Pasaulį užkariavusi baladė „Hello“, pompastiška „I Miss You“ (su netikėtai atviromis užuominomis į seksą), užburianti „Love In The Dark“ ar jau vizitine Adele kortele tapusių gedulingų pianino garsų vedama „When We Were Young“ yra dainos, sukurtos mojuoti tūkstančiais žiebtuvėlių arenose. Širdgėlos ir melancholijos niekas popmuzikos pasaulyje nesugeba perteikti geriau.
Bet yra ir šūvių pro šalį – populiarių dainų kepėjo Maxo Martino prodiusuota „Send My Love (To Your New Lover)“ kvepia kitos garsios jo klientės Taylor Swift hitais, o su B.Marsu kurta „All I Ask“ atrodo pernelyg paprasta šios dainininkės balsui.
Adele triumfuoja, kai dainuoja balades, bet tos baladės irgi turi būti ne bet kokios. Devyni kūriniai (iš 11), kurių norisi iškart klausytis dar sykį, vis dėlto šiais laikais yra didelis pasiekimas. „25“ yra puikus popmuzikos albumas. Bet ne genialus, kaip karštinės apimtas šou pasaulis bando pateikti.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Daina „When We Were Young“:
