Jeigu tu nežinai „Šventinio bankucheno“ – tu neturi interneto. Kitu atveju, tikrai būtum girdėjęs apie „Lietuvos istorijos repą“, kurį „Youtube“ kanale jau pasižiūrėjo trečdalis Lietuvos.
Šešių minučių muzikinis pasakojimas, kuriame didžiųjų vadų paveikslai ir visas istorinis kelias piešiamas šių dienų simboliais, tapo nauju reprezentaciniu filmu, sudedančiu aiškius kirčius, kas yra kas ir kodėl yra, kaip yra.
Tačiau viso šio reikalo autorius „Šventinis Bankuchenas“ nėra vienos dainos dainius. Jis leidžia albumus, kuria reklamas ir turi ką pasakyti žmonėms, liepos 29-30 dienomis atvyksiantiems į muzikos ir pramogų festivalį „Galapagai 2016“. Bet geriau už jį kalba „Šventinio bankucheno“ reikalus tvarkantis visų laikų greičiausių apsukų vadybininkas Rolas. Su juo ir aptarėme aktualius klausimus. Pateikiame išskirtinį interviu.
– Ar džiaugiatės, kad pasirodysite festivalyje „Galapagai“? Kodėl?
– Pirmiausia, sveiki, čia kalba Rolas (vadyba). Tai čia pirmas dalykas. Dabar – antras dalykas: taip, džiaugiamės, visa mūsų komanda džiaugiasi. Ir dekoratoriai, ir go-go šokėjai (vyrai), asmeniškai aš, Rolas (vadyba) irgi džiaugiuosi, plius apšvietėjai, masažuotojai, be abejo, daro tą patį. Važiuojam toliau su kitu klausimu.
– Esate ten buvę? Kiek „Galapagams“ duodate užkalnių, sistemoje iki 10?
– Nesu buvęs. Matai, mane labiau domina start-upai, logistika, „Power Point“, fejerverkų didmena, batutų nuoma, galiausiai tie patys SMS. Bet, patikėk, man žmonės iš Antverpeno (Belgija), Baku (Azerbaidžanas) minėjo, kad pakankamai pravystyta infrastruktūra yra pas jus. Mažas patarimas iš manęs – nepalikit dekorų išmatavimų paskutinei dienai. Grįžtant prie antros klausimo dalies, tai aš viską vertinu labiau ne užkalniais, bet makejevais. Jūsų festui duodu stiprius 9 makejevus. Iki 10 makejevų man dar trūksta bardų steidžo.
– Ką visiems, važiuojantiems į šį festivalį, pirmiausiai reikia žinoti? Kaip pasiruošti, kad liepos paskutinis savaitgalis būtų vertas daugiau nei atostogos Turkijoje su „viskas įskaičiuota“ ir nauju šaltkrepšiu?
– Aš pasakysiu paprastai – pirmiausia pasirūpink avalyne. Avalynė turi derėti prie plaukų kirpimo plius prie bakenbardų. Jei tu, pavyzdžiui, pasirinksi mokasinus – tai jau automatiškai susiklosto win win situacija. Tau jau iškart garantija, kad festas nenueis į minusą. Čia kaip draugui pasakau.
– „Galapagai“ šiemet pasikvietė „Milky Chance“ („Pieninis šansas“). Ar pienas tinkamas prie šventinio šakočio? Sueis „backstage“?
– Jei bus chalvos, tikrai sueis, o chalvos tai tikrai bus – kitaip mes pas jus negrotumėm.
– Kokį „Šventinį bankucheną“ pasiūlytumėte veganams, kurie atvyks į festivalį?
– Palauk, mes kalbam apie muziką ar apie racioną? Tiek to, apsimesiu, kad negirdėjau klausimo. Klausyk, sukamės greičiau, man akcininkų susitikimas už 20 min. Verslo Trapecijos pastate.
– „Šventinis bankuchenas“ yra vadinamas audioteatru. Kas tai yra?
– Ką tu turi omeny, kas tai yra? Tai jei tu nežinai, ką daro mano atstovaujamas artistas, tai apie ką mes kalbam? Apie ką mes šnekam? Ta prasme, gal jau laikas stabdyti arklius? Tu pasidomėk dalykais prieš kalbinant vadybą. Aš pasakysiu paprastai – mano kantrybė ne geležinė.
– Išgarsėjote po taiklaus Lietuvos istorijos įvilkimo į šių dienų žodžius ir animaciją. Kaip manote, ar tatuiruotas Jonas Basanavičius būtų patenkintas savo nauju įvaizdžiu? Ar turime vilties Vytautą Landsbergį dar kada nors pamatyti prie DJ pulto?
– Aš pats neišgarsėjau, kadangi aš esu Rolas (vadyba). Aš dirbu už kadro. Išgarsėjo tik mano kuruojamas artistas, bet, vėl – be mano strategijos, smūginių veiksmų ir įdirbio jis yra tik pėstysis, flakonėlis, barsukas. Jis pats rinkoje yra visiškai žalias, nesigaudo absoliučiai. Dabar, atsakant į klausimą apie Basanavičių, tai atsakymas būtų „taip“. Atsakant į klausimą apie Landsbergį atsakymas būtų „ne“. Važiuojam toliau.
– Ar paleisdami šitą gabalą į internetus nujautėte, kad istorija gali būti tokia skani?
– Ką reiškia nujautėm? Mes ilgai viską kalibravom, dirbom su geriausiais. Ir visas tas įdirbis, visos mano verslo kelionės į Singapūrą, Bauską, Jūrmalą, galų gale, tie patys „webinarai“ padarė savo.
– Ko tikėtis publikai, kuri „Galapaguose“ ne tik girdės, bet ir matys GYVĄ „Šventinį bankucheną“?
– Aš pasakysiu taip – tu tikėtis gali bet ko, bet ar tu tai gausi – va čia tai klausimas. Jei taip trumpai, tai mano užduotis – paruošti šou, suderint grafiką, pasirūpint mikroautobusų nuoma, kilimų patiesimu. O ar šou figūruos mazuto vonia, ar bengališka ugnelė, ar kalmarų degustacija – čia jau antriniai dalykai. Man svarbu, kad būtų emocija. – Kodėl vadyba geriausiai žino, kaip atsakyti į klausimus?
– Viskas, žinok, „sorry“, nebeatsakinėsiu į šitą klausimą, man jau vibruoja „smartfonas“, man jau skambina iš ambasados, turiu lėkt, man jau dega „deadlainai“, iki, jei ką, SMS parašyk, atrašysiu vėliau, lapkričio mėnesį.
