Debiutinį albumą „Feline“ Ella McMahon (tikroji dainininkės pavardė) išleido tik pernai, tačiau muzikos mėgėjams ji gerai žinoma jau keletą metų.
Stipraus balso, aistringa, efektingai garbanotų plaukų kupetą scenoje kratanti dainininkė žiba ir muzikos festivalių scenose, ir ant mados renginių bei kino premjerų raudonojo kilimo, kur dažnai pasirodo su savo vaikinu, grupės „Rixton“ nariu Lewi Morganu.
Visada ryški, stilinga, sprogstamąjį popmuzikos, ritmenbliuzo ir šokių muzikos kokteilį sukūrusi britė dainuos rugpjūčio 5–7 dienomis Rumšiškėse vyksiančiame festivalyje „Granatos Live“.
„Labiausiai festivalyje noriu išgirsti būtent ją“, – „Stiliui“ pasakojo jame dainuosiantis švedas Fransas, šįmet sužibėjęs „Eurovizijoje“. „Su Ella įrašyti dainą būtų fantastika. Jos balsas – nuostabus“, – antrino „Granatos Live“ taip pat viešėsiantis garsus britų didžėjus Wilkinsonas.
Festivalio rengėjai pasakojo, kad ir publika būtent Ellos laukia labiausiai. Nieko nuostabaus – antrąjį albumą Los Andžele šiuo metu kurianti E.Eyre yra labai populiari.
„Beveik nieko nežinau apie Lietuvą, bet nekantrauju sužinoti“, – interviu „Stiliui“ pradėjo hitų „If I Go“, „Comeback“, „Together“ atlikėja ir papasakojo ne tik apie laimėjimus scenoje, bet ir apie britų išstojimą iš Europos Sąjungos, „Euroviziją“ ir pažintį su mados pasaulio legenda Giorgio Armani.
– Paauglystėje buvote perspektyvi plaukikė, jums buvo žadama sėkminga karjera. Kodėl tai metėte?
– Svajojau tapti profesionalia sportininke, bet maždaug trylikos pasigavau pavojingą ausies infekciją.
Vien dėl to teko viską mesti. Bet nepasakyčiau, kad dėl to dabar liūdžiu. Kaip matote, gyvenimas kol kas man klostosi puikiai.
– Lietuva turi garsią plaukikę Rūtą Meilutytę. Esate apie ją girdėjusi?
– Ne! Reikės daugiau sužinoti. Matote, kai pasinėriau į muziką, pradėjau vis mažiau domėtis plaukimu.
– Esate įrašiusi dainą „Waiting All Night“ su grupe „Rudimental“, kuri 2014-aisiais Didžiojoje Britanijoje pelnė geriausio metų kūrinio apdovanojimą. Taip pat – su DJ Fresh ir daugybe kitų garsių atlikėjų. Su kuo labiausiai norėtumėte padainuoti?
– Tai priklauso nuo aplinkybių. Su „Rudimental“ mes – tiesiog geri draugai, daug koncertavome kartu. Buvo smagu, linksma ir kartais keista – žinote, viena mergina vaikinų kompanijoje, visi tie vyriški juokai, išgertuvės, neskalbtos kojinės. (Juokiasi.)
Bet šiaip aš mėgstu pati rašyti dainas ir viską kontroliuoti, pati rinktis partnerius. Esu savarankiška mergina.
– Mačiau jūsų koncertą nedidelėje salėje Olandijoje. Nors ten tilpo gal tik 500 žmonių, dainavote su tokia jėga, lyg tai būtų pilnas stadionas. Kaip nusiteikiate tokiems koncertams?
– Tiesiog mėgstu per daug apie tai negalvoti. Visą dieną ramiai leidžiu su grupe, net nebandau iš užkulisių žvilgtelėti, kaip atrodo žiūrovai, kiek jų.
Mėgstu tiesiog išeiti į sceną ir tada – kas bus, tas bus. Per kiekvieną koncertą stengiuosi praleisti laiką taip gerai, kaip tik įmanoma.
– Išgarsėjote prieš keletą metų. Kam išleidote pirmąjį rimtesnį honorarą?
– Automobiliui. Nusipirkau mažytį „Vauxhall Corsa“, dar neturėjau vairavimo teisių, tai pamaniau – pirksiu pigų, kad galėčiau nesikrimsti, jei jį sudaužysiu. Bet nesudaužiau.
– Jums – tik 22-eji, bet jau dainuojate didžiausiuose pasaulio festivaliuose. Būna akimirkų, kai pačiai nesitiki, kaip gerai jums sekasi?
– Nuolat. Pavyzdžiui, kai koncertavau „Glastonbury“ – tai didžiausias ir svarbiausias Didžiosios Britanijos festivalis, kuris vyksta dideliame ūkyje. Visai netoli aš užaugau, ėjau į mokyklą. Todėl man ir mano draugams buvo lyg stebuklas, kad stoviu toje scenoje.
Dainavau Britų muzikos apdovanojimų ceremonijoje, ten pat laimėjau statulėlę už dainą, atliktą su „Rudimental“. Du kartus laimėjau MOBO apdovanojimą (teikiamą juodaodžiams Didžiosios Britanijos atlikėjams – Red.) – kaip geriausia debiutantė ir geriausia atlikėja.
Jei įsižnybčiau į šoną kiekvieną sykį, kai nutinka kažkas neįtikėtino, visas mano šonas būtų raudonas. (Juokiasi.)
Juokingiausia, kad tuo metu net nesugebi suvokti, kas vyksta. Tik paskui atsigręži ir pagalvoji – dievuliau, negi tai tikrai nutiko?
– Jūsų įvaizdis – labai ryškus. Ar jums įmanoma nepastebėtai pasivaikščioti Londone ar važiuoti metro?
– Žinoma, aš kaip tik tai ir dariau vakar. Ar tai lengva? Ne. Reikia pasistengti nevažiuoti tuo metu, kai keliauja daugiausia žmonių. Bet tiesiog buvo graži diena, nenorėjau lįsti į mašiną.
Daug žmonių vis tiek atpažino ir norėjo asmenukių. Ir, žinote, tai manęs neerzina. Šiuo metu daug sėdžiu studijoje, tad kartais smagu išlįsti ir pajusti, kad vis dar esu mylima ir vertinama.
– Populiariausi britų atlikėjai dažniausiai stengiasi laikytis toliau nuo „Eurovizijos“. Pernai jūs parašėte dainą „Black Smoke“, kurią konkurse atliko Vokietijos dainininkė Ann Sophie. Kaip tai nutiko?
– Juokinga istorija. Neturėjau nė menkiausios minties, kad mano daina skambės „Eurovizijoje“. Parašiau ją, kai man buvo šešiolika. Atidaviau vienai agentūrai ir pamiršau.
Pernai gavau paklausimą, ar sutikčiau šią dainą duoti vienai vokietei. Sutikau, bet niekas neįspėjo, kad tas kūrinys skambės „Eurovizijoje“. (Juokiasi.)
Kad taip nutiko, aš sužinojau tik tada, kai sykį manęs to paklausė žurnalistas. Buvau apstulbusi.
– Ta daina „Eurovizijos“ finale nesurinko nė balo ir liko paskutinė. Ar yra vilčių, kad kada nors pati dainuosite šiame konkurse?
– Man patinka „Eurovizija“, labai linksmas renginys. Didžioji Britanija beveik visada lieka lentelės dugne. Vokietija – irgi. Gal dėl to dar smagiau žiūrėti – nes jokių gerų rezultatų nesitiki.
Ar dalyvaučiau pati? Vargu, nors ką gali žinoti. Priklausytų nuo dainos ir aplinkybių. Jei jau Justinas Timberlake’as gali „Eurovizijoje“ dainuoti, tai ženklas, kad tas konkursas vertas dėmesio.
– Nuo praėjusios vasaros esate kvepalų „Emporio Armani Diamonds“ reklamos veidas. Didžiuojatės tuo?
– Labai. Tai neįtikėtina, nes prieš mane šias pareigas turėjo dainininkė Beyonce – su ja sunku lygintis.
Labai įdomu ir pozuoti nuotraukoms, ir filmuotis reklamos klipams. Tiesa, viename jų teko bučiuotis su vyru modeliu – žinote, tai nelengva, kai aplink sukasi keliolikos žmonių komanda. (Juokiasi.)
Įdomiausia, kad Giorgio Armani mane pasirinko dar tada, kai mane žinojo ne tiek jau daug žmonių. Tai labai padėjo atkreipti dėmesį į mano muziką.
– Pats G.Armani jus pasirinko?
– Taip! Pasikvietė į prabangų restoraną „Nobu“, pasikalbėjome, susitarėme. Sakė, kad pasirinko dėl mano stiliaus ir asmenybės. Tiesą sakant, mane pritrenkė mintis, kad jis apskritai apie mane buvo girdėjęs. Tai – didelė garbė. Juolab kad šįmet mano reklamos sutartis buvo pratęsta.
– Šįmet dalyvavote britų televizijos šou „Drive“, kuriame garsenybės rungtyniavo prie lenktyninių automobilių vairo. Mėgstate greitį?
– Labai, mane domina mašinos. Tiesiog griebiau galimybę nenormaliu greičiu palakstyti trasoje, nes kasdien juk to nepatirsi.
Sakyčiau, esu gana atsargi vairuotoja, bet atsipalaiduoti ir negalvoti apie kelio ženklus buvo smagu.
– Jūsų tėvas – virėjas iš Jamaikos, mama kilusi iš Maltos. Didžiojoje Britanijoje po sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos pagausėjo rasistinių užgauliojimų, žemyninėje Europoje irgi vis dažniau skersai žiūrima į kitataučius. Jums tai kelia nerimą?
– Žinoma. Baisiausia, kad žmonija jau matė tokių etapų ir jie nesibaigė gerai. Augdama ir sužinodama daugiau apie istoriją, jaučiuosi neramiai.
Tai manęs nestabdo, nemažina noro keliauti po pasaulį ir tyrinėti kitas šalis ar kultūras. Tiesiog esu atsargesnė, nes ką daugiau galiu padaryti?
– Balsavote už išstojimą iš ES?
– Tikėjausi, kad liksime, balsavau už tai. Jei atvirai, manau, kad nepakankamai žinau apie ES. Ir dauguma balsavusiųjų nežinojo, mums tiesiog liepė referendume spręsti tai, ko nelabai suprantame.
Bet, kai dabar sprendimas išstoti jau priimtas, tiesiog turiu tikėtis, kad viskas bus gerai. Tikiuosi, kad nereikės vizų norint atvykti į Lietuvą. Būtų keista.
– Jūsų mama buvo drabužių dizainerė. Ar iš jos paveldėjote puikų stiliaus pojūtį?
– Ačiū už komplimentą. Bet tikriausiai ne – mano mama kur kas moteriškesnė nei aš.
Aš visada buvau sportiška, gal net berniukiška. Man svarbiausia – kad drabužiai būtų patogūs.
Žmonės sako, kad esu stilinga, bet aš tiesiog dėviu tai, kas man patinka.
– Tai nėra jokios stilistų komandos, liepiančios rengtis vienaip ar kitaip?
– Turiu stilistę, kuri atrenka įdomiausius jaunus dizainerius. Būtent talentingų naujokų kūryba mane labiausiai domina. Patinka rengtis drabužiais, kuriuos sukūrė niekam negirdėti žmonės.
Bet ji man siūlo drabužius, o lemiamas žodis – visada mano.
