Neįprastas dekoracijas kūrė patys
Atvykus į „Daubos griaucmą“ iš karto matyti – festivalis ne toks, kaip kiti.
Tik įėjusius į teritoriją pasitinka vadinamoji „Palečių scena“. Neįprastai dekoruota scena tiesiog prikausto dėmesį. Visi jos šonai aptraukti juoda plėvele, o ant didžiausiojo baltais dažais išpaišyti įmantrūs piešiniai – aštuonkojo čiuptuvai, skraidančios lėkštės, ateiviai, katės ir t.t. Iš pradžių galima pamanyti, kad visi piešiniai atspausdinti ant juodos medžiagos. Tačiau įsižiūrėjus pasidaro aišku – viskas piešta ranka.
Postapokaliptinę nuotaiką kūrė aplink palečių sceną ir likusioje teritorijoje iškabintos ar kitaip išrikiuotos šiaudais užpildytos ir juodais dažais išmargintos dujokaukės. Apskritai, vaikštant po festivalio erdvę buvo aišku – apipavidalinimui skirta daug dėmesio.
Visas festivalyje buvusias dekoracijas organizatoriai kūrė patys – nuo į dušus ar į palapinių miestelį nukreipiančių ženklų, iki įmantrių piešinių ant scenos ar akreditacijų kortelių, kurias pasikabinę ant kaklo nešiojosi muzikantai ar dirbę savanoriai. Muzika – įvairiems skoniams
Ant kalno maisto ir gėrimų prekybininkai, o nusileidus kalniuku žemyn pakliūni į tikrų tikriausią daubą, o ten – pagrindinė festivalio scena. Joje ir griaudėjo didžioji dalis grupių, pritraukusių muzikos mėgėjus į festivalį.
O grupių būta įvairių. Susirinkusieji galėjo mėgautis viskuo – nuo svajingu, bet nesaldžių post-roko solo, iki trankių ir iš proto varančių juodojo metalo garsų.
Šiemet, kaip ir kasmet, festivalyje pasirodė grupės iš Lietuvos, tokios kaip Autism, Tuurngait, Deprivacija, Tručas bei Faršas bei grupės iš kaimyninių Latvijos ir Lenkijos – Entropia, Sunnata, Major Kong, Saturn's husk, Mayla, Velnezers.
Tačiau buvo ir naujiena. Pirmą kartą festivalyje apsilankė grupė iš Jungtinės Karalystės – Lychgate.
Tikslas – augti ir tobulėti
Festivalį organizavę Simonas Jankauskas, Gytis Šimkevičius ir Greta Giedrikaitė vienu balsu sakė: „Esame pavargę fiziškai, tačiau emociškai esame pilni džiaugsmo ir entuziazmo.“
„Daubos griaucmo“ organizavimas pareikalavo begalės jėgų. Tačiau, kaip sakė organizatoriai, jis įvyko ir įvyko galingai. „Viską atlikome laiku ir nebuvo jokių bėdų, todėl labai džiaugiamės savo pastangomis, šiemet jos buvo stipriausios“, – kalbėjo organizatoriai.
Jie pasakojo, kad šiemet mąstė apie kuo profesionalesnį festivalio pateikimą ir mano, kad jiems pavyko: „Tiek grupės, tiek visi vidiniai veiksniai veikė puikiai. Taip pat galvojome apie dalyvių skaičiaus augimą. Deja, orai ir lankytojų abejingumas pakišo koją.
Kita vertus, pats festivalis padarė didelį žingsnį į priekį, ko labiausiai ir norėjome – subrandinti gerą organizacinę komandą ir pakelti profesionalumo kartelę.“
Organizatoriai sakė išmokę, kad viską reikia planuoti kuo anksčiau – studentiškas „vienos nakties“ požiūris čia negalioja.
„Ką darėme iš anksto – viskas pavyko puikiai. Tačiau tai, ką atidėliojome turėjo minusų. Pamoka aiški: viską reikia daryti iš anksto ir organizuotai, tuomet ir rezultatai bus geri.
Taip pat pasimokėme, jog reikia ne tik išlaikyti dabartinę „Griaucmo“ auditoriją, tačiau pritraukti ir naują, o tai reikštų pokyčius festivalio siūlomose veiklose, galbūt ir muzikoje. Ir apie orus: nori ar ne, jie labai daro įtaką festivalio sėkmei“, – pasakojo organizatoriai.
Jie atviri: kitų metų tikslas – sugriaudėti dar smarkiau: „Stengsimės kiek įmanydami tai įgyvendinti. Šiemet, nors tai ir buvo mums patiems stipriausias festivalis, tenka mokytis iš klaidų, bet rankų nuleisti neketiname. Turime dar daugiau entuziazmo judėti pirmyn ir galbūt būti geriausiu mažuoju metalo festivaliu Lietuvoje.“
