Kokią laukinę energiją scenoje transliuoja šis veteranas, lietuviai vasarą galėjo įsitikinti Latvijos festivalyje „Positivus“, kur atrodė, kad jis dar visiškai negalvoja apie pensiją.
Pankų tėvu praminto buvusio grupės „The Stooges“ lyderio geras bičiulis Davidas Bowie mirė šių metų pradžioje, o sunkvežimius narkotikų ir alkoholio suvartojęs Iggy – vis dar kupinas energijos.
„Post Pop Depression“ – septynioliktasis studijoje įrašytas jo solinis albumas. Ir vienas geriausių, bet tai – ne jo vieno nuopelnas. „Post Pop Depression“ įrašyti padėjo puiki jaunesnių bendražygių komanda – „Queens Of The Stone Age“ nariai Joshas Homme'as ir Deanas Fertita, „Arctic Monkeys“ būgnininkas Mattas Heldersas. Rezultatas – devynios dainos, kuriose Iggy atrodo ramesnis ir išmintingesnis nei daugelyje senų įrašų, bet nešantis kur kas didesnę dozę subtilumo ir nerimą keliančių apmąstymų.
Žemas rokerio balsas čia – gilus kaip niekada, melodijos – įtraukiančios ir išradingai aranžuotos (kai kur pasigirsta net orkestras). Su pankiška beprotybe mažai bendro, greičiau – tamsus alternatyvus rokas, artimas populiarioms šių dienų grupėms (pavyzdžiui, tai pačiai „Arctic Monkeys“). Nuo nieko gero nežadančios dainos „Break Into Your Heart“ iki šelmiškai žaismingos „Gardenia“ – veteranas perteikia visą emocijų paletę ir daro tai meistriškai.
Bet labiausiai suintriguoja tekstai. Jei D.Bowie, kaip vėliau paaiškėjo, savo paskutinį albumą „Blackstar“ prikimšo užuominų apie artėjančią mirtį, I.Popo albumas irgi skamba kaip atsisveikinimas. Daugiau nei pusėje dainų (o ir albumo pavadinime) yra poetiškų eilučių apie mirtį ir pabaigą.
Šiek tiek nejauku apie tai galvoti, bet ką padarysi. Beje, pats dainininkas mįslingai pareiškė, kad po šio albumo jis „užsidarys“. Ką tai reiškia, spėlioti neverta, tačiau jei tai tikrai jo karjeros pabaiga – ji labai solidi ir stipri.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Vaizdo klipas „Sunday“:
