Vis dėlto šis 32 minutes trunkantis albumas – kol kas rimčiausias jaunos dainininkės ir pianistės bandymas prikaustyti klausytojų dėmesį. Sprendžiant iš pirmų atsiliepimų internete – suradęs savo klausytojus, pagyrimais merginai pratrūko net ir šiaip jau jais nesižarstantis Algis Ramanauskas.
Lietuviškai ir angliškai dainas kurianti mergina – neabejotinai talentinga, tik bandanti patekti į nišą, kurioje jau stumdosi nemažai gabių moterų. Švelnus liūdesys, svajinga poezija, dainos apie vienatvę, tylą ir šviesą, jautriai virpantis balsas – Liepos muzika skamba taip, lyg ją įrašant už nugaros būtų stovėjusios ir į savo pusę už rankų tampiusios Alina Orlova, Jurga Šeduikytė ir Ieva Narkutė.
Vokalo manieros panašumai į Alinos (pavyzdžiui, dainoje „Mes“) kartais yra tokie, kad net kiek nejauku. Kita vertus – nė viena iš šių Lietuvos dainininkų neišrado „romantiškų moteriškų dainų“ žanro, pasaulyje tokių atlikėjų – šimtai.
Viena gražiausių dainų – dramatiška „Mirrors“, kurioje Liepos balsas kyla į įspūdingas aukštumas. O šiaip – gražu, nekvaila, patiks nuo nelaimingos meilės kenčiančioms sieloms, bet kiek pernelyg vienoda. Neapleidžia įspūdis, kad įdomiausi L.Maknavičiūtės darbai – dar ateityje.
Įvertinimas – 7 iš 10.
Daina „All I Need“:
