Buvo verta tokios ilgos pertraukos? Tikrai taip. Ieškodama įkvėpimo, dainininkė keliavo į Kosovą, Afganistaną ir prastos reputacijos Vašingtono rajonus. Tikslas – sukaupti įspūdžių apie vietas, nukamuotas skurdo ir karo. Rezultatas – vienuolika gana niūrių, kartais šokiruojančių dainų apie labai neteisingą pasaulį, valdomą godumo ir prarandantį žmogiškumo likučius.
Pavyzdžiui, albumo daina „The Community Of Hope“ – apie dviprasmiškai vertinamą JAV projektą, kai griaunami apšiurę socialiniai būstai užleidžia vietą brangesniems statiniams, taip vis smarkiau išstumiant neturtinguosius iš miestų. Bet yra ir pasakojimų apie beprasmius karus, korumpuotus politikus (vienas kūrinys – apie gynybos, kitas – apie socialinių reikalų ministeriją), ligas ir neišvengiamą pasaulio pabaigą.
Kartais net baisoka klausytis – šiurpią nuotaiką kuria nieko gero nežadantys PJ Harvey gitaros garsai ir tamsių spalvų kupinas balsas, kuris tikrai netinka pasakoms prieš miegą sekti.
Tamsus rokas iš neramios sielos gelmių, primenantis, kad net ir po 25 metų scenoje ši moteris neketina rinktis lengviausių kelių ir nori nardyti po nepatogias temas. Dar ir sugebėdama savo vizijas įvilti į nerimą keliančią muziką, kurią išgirdęs iš galvos lengvai neužmuši. Dar vienas neeilinio talento įrodymas. Jei nebijote, kad po albumo perklausos porą valandų (o gal ir ilgiau) galvoje suksis neramios mintys.
Įvertinimas – 9 iš 10.
PJ Harvey vaizdo klipas „The Wheel“:
