Stulbinantis kūrybinis potencialas, neišsenkanti energija, dešimtys išleistų albumų bei daugiau kaip 60 milijonų parduotų įrašų – visa tai yra bendra Iano Andersono ir „Jethro Tull“ istorija.
Tad neverta abejoti, jog šis koncertas taps gardžiu desertu visiems muzikos gurmanams, sekantiems ir mėgstantiems netrukus 50-metį scenoje minėsiančio Iano Andersono kūrybą.
Grupė „Jethro Tull“ susikūrė 1968 metais Lutone, Anglijoje. Pradėję nuo bliuzroko, vėliau muzikantai praturtino savo kūrybą folkroko, džiazo, klasikinės muzikos bei sunkiojo roko elementais, kol galiausiai „Jethro Tull“ tapo viena ryškiausių progresyvaus roko grupių ikonų.
Pirmosios komercinės sėkmės muzikantai sulaukė 1969 m., kai jų albumas „Stand Up“ tapo auksiniu ir atsidūrė Didžiosios Britanijos „topų“ viršūnėje. Nors grupė visada buvo labai toli nuo „mainstream'o“, jos kūrinių aranžuotės labai sudėtingos, o tekstai – painūs ir filosofiški, tai nesutrukdė jiems net tolimajame 7-ame dešimtmetyje sulaukti stulbinančios komercinės sėkmės – 5 grupės albumai tapo platininiais, 11 albumų pelnė auksinių statusą, o iš viso pasaulyje buvo parduota daugiau kaip 60 milijonų įrašų.
1989 m. grupė laimėjo „Grammy“ statulėlę už „Crest of a Knave“ albumą, o garsus žurnalas „Rolling Stone“ įvardijo „Jethro Tull“ kaip „vieną komerciškai sėkmingiausių ir ekscentriškiausių progresyvaus roko grupių pasaulyje“.
Kolektyvo pavadinimas buvo „pasiskolintas“ iš anglų mokslininko – agronomo Jethro Tullo (Džetro Talo), gyvenusio Anglijoje XVII – XVIII amžių sandūroje. Išradėjas J.Tullas, naudodamas bažnyčios vargonų pedalus, sukūrė patobulintą plūgo modelį – sėjamąją mašiną. Taip pasivadinti muzikantams pasiūlė jų agentas, koledže studijavęs istoriją, ir ilgainiui „Jethro Tull“ tiesiog prilipo prie kolektyvo. Pats I.Andersonas dabar juokauja, kad galbūt ir vertėjo pasikeisti grupės pavadinimą, tačiau turbūt jau per vėlu.
