Merūnas Vitulskis jau šį savaitgalį parodys tai, dėl ko dirbo kone metus. Dainininkas Lietuvos arenose pristatys savo naująjį albumą.
Populiarių TV šou dalyvis, užsienyje ir Lietuvoje operoje dainuojantis solistas, kadaise traukęs ir šlagerius. 33-ejų dainininkas turi daug sceninių veidų. Bet šįkart parodys tokį, kokiu pats didžiuojasi.
Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno arenose jis rengia koncertus su simfoniniu orkestru, kuriuose pirmą sykį atliks šią savaitę išleisto albumo „Muzika – Lietuvai“ dainas ir žinomus klasikos kūrinius.
„Išleisti tokį – prestižas“, – įsitikinęs M.Vitulskis, koncertų per Lietuvą seriją šeštadienį pradėsiantis uostamiesčio „Švyturio“ arenoje, spalio 28-ąjąkeliausiantis į Vilniaus „Siemens“, o spalio 30-ąją - į Kauno „Žalgirio“ areną.
– Esate išleidęs ne vieną albumą. Kuo ypatingas šis? – paklausiau M.Vitulskio.
– Jis labai išpuoselėtas, kruopščiai kurtas. Be to, pirmą sykį įrašiau dvylika dainų, kurtų būtent man, niekas nenurodinėjo, ką dainuoti. Laikau tai pirmuoju tikru savo albumu.
Kūrėme jį visus metus. Buvo nelengva rasti kompozitorių, norėjau ne šlagerių, o muzikos, kuri turėtų išliekamąją vertę, be jokio „bum-čik“, sintetikos, dirbtinumo.
Labai džiaugiuosi, kad man buvo parodyta kompozitoriaus Kipro Mašanausko kūryba. Mane sužavėjo jo darbai – nuo miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ iki muzikos filmams.
Kiekvieną mėnesį jis man pateikdavo po naują kūrinį ir visada pataikydavo į dešimtuką. Likau labai patenkintas.
Tekstus bandė rašyti net keli kūrėjai, pavyzdžiui, Marijus Mikutavičius. Tiesa, su juo požiūriai nesutapo. Jo tekstai – puikūs, bet geriausiai tinka jo paties muzikai.
Žodžius parašė dainininkė Ieva Narkutė, Rūta Lukoševičiūtė ir Romas Lileikis.
Net mikrofonų panaudoti šeši septyni, vienas vežtas iš Amerikos, kitas – iš Anglijos. Geriausiai tiko seniausias – lempinis.
Aš jau nekalbu apie muzikantus – grojo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, jam dirigavo Gintaras Rinkevičius, neperleidęs šio darbo kitam dirigentui. Beje, jis su orkestru pasirodys ir šiuose koncertuose.
Taip pat – ritmo grupė, kurioje groja puikūs muzikantai, keletas kviestinių muzikantų.
Iškart sakiau – arba darome su geriausiais, arba išvis nedarome. Norėjau tokio albumo, dėl kurio po trisdešimties metų galėčiau pasakyti – gerai „pavarėme“. Toks ir išėjo. Prestižas tokį išleisti.
– Atrodo, jog tai buvo brangus malonumas.
– Aš žinau, kiek kainavo, bet net nenoriu apie tai kalbėti. (Juokiasi.) Manau, tai – vienas brangiausių albumų Lietuvoje. Jis ir išleistas labai kokybiškai.
Ar pavyks iš jo uždirbti? Manau, ne. Tai – kaip dovana klausytojams. Aš nė iš vieno savo albumo nesu uždirbęs. Bet tai nesvarbu. Svarbiau – kad galėsiu kada nors vaikams parodyti.
Koncertai – irgi labai brangūs ir ypatingi man. Pats per tokio dydžio sales nesu keliavęs, nebent pakviestas padainuoti kartu su kitais.
Suplanavau tris didelius koncertus ir nemanau, kad tokių jų dar bus po to. Nebent mane paremtų visi Lietuvoje veikiantys bankai. (Juokiasi.)
– Albumo pavadinimas – skambus. „Muzika – Lietuvai“ – kodėl?
– Pastaruosius ketverius metus dažniausiai koncertuoju užsienyje, dainuoju operoje, dėl atsiradusių pasiūlymų ten esu net atšaukęs koncertų čia.
Šįkart norėjau susikaupti, įrašyti muzikos ir skirti ją Lietuvai. Tokia pavadinimo prasmė.
– Kartu su jumis koncertuos Virgilijus Noreika ir Aistė Smilgevičiūtė. Kodėl jie?
– V.Noreika – beprotiškai daug pagarbos vertas žmogus. Prieš dešimt metų nebūčiau nė svajojęs, kad maestro sutiks su manimi ir kūrinį įrašyti, ir per Lietuvą keliauti.
Dėl Aistės – ilgai galvojome, kokia šalies atlikėja jautriai žiūrėtų į lietuvybę, puoselėtų muziką. Į Aistę dėmesį atkreipiau dar studijų metais. Nepaprastas balsas, asmenybė, pagaliau atsirado proga ką nors nuveikti kartu. Tad albume kartu įrašėme dainą „Kitaip mylėt nemoku“.
– Šiais metais atsisakėte daug pasiūlymų dainuoti užsienyje. Kodėl?
– Ir dabar turiu pasiūlymą dainuoti Talino nacionaliniame operos teatre, sausio 12-ąją jau turėčiau būti Austrijoje, dainuoti operoje „Ledi Makbet“, bet gal dar pavyks šią kelionę atšaukti.
Mano agentai dėl to nepatenkinti, nes yra nemažai pasiūlymų dainuoti teatruose. Atsisakiau pasiūlymo dainuoti šešiose pilyse Prancūzijoje, dviejuose teatruose Italijoje. Bet kitais metais vėl ketinu įsibėgėti, ruošiu naujus vaidmenis.
Pertraukos priežastys – dvi. Pirmiausia – norėjau visą širdį skirti albumui ir koncertams arenose, blaškytis nesinorėjo.
Tačiau dar svarbiau – turiu du sūnus, Ajus ką tik šventė antrąjį gimtadienį, Herkui – devyni mėnesiai.
Norisi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, matyti augančius vaikus. Kiek galima iš užsienio matyti juos mažame paveikslėlyje kompiuteryje?
Kai pas pirmagimį iš gastrolių parvažiavau pirmą sykį, jis net nenorėjo, kad laikyčiau jį ant rankų. Tada tikrai išsigandau. Jei ir toliau namo grįšiu tik kas porą mėnesių, kas bus?
Būti šalia pirmaisiais vaikų gyvenimo metais labai svarbu, todėl mes neturime auklių, padeda fantastiška močiutė. Su žmona stengiamės vaikams atiduoti kuo daugiau savęs.
Ar pavargstame? Žinoma. Bet vaikų šypsena viską atperka.
Tačiau turiu supratingą žmoną, savaitę prieš koncertų turą man leidžia išsimiegoti.
– Norėtumėte, kad sūnūs eitų jūsų keliu?
– Ajus jau bando šokti breiką žiūrėdamas muzikinį kanalą. (Juokiasi.)
Bet, jei atvirai, nelabai norėčiau, kad jie taptų muzikantais. Tai labai sunkus kelias. Žinau iš patirties, kamuoja didelės ambicijos, norisi būti arba geriausiam, arba išvis nebūti scenoje.
– Esate dirbęs muzikiniuose TV projektuose. Nepasiilgstate to?
– Nemažai pasiūlymų esu atsisakęs, bet šiaip nuo televizijos nebėgu. Galbūt ateityje sugrįšiu, dabar man prioritetas – scena.
M.Vitulskio ir A.Smilgevičiūtės įrašyta daina „Kitaip mylėt nemoku“:
