Populiariausias jaunosios kartos Lietuvos tenoras sostinėje tęsia savo koncertų turą per tris didžiausias šalies arenas, kurio metu pristato ką tik išleistą savo albumą „Muzika – Lietuvai“.
Pristatyti šiuos kūrinius, parašytus kompozitoriaus Kipro Mašanausko, jam padeda kartu keliaujantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, o taip pat – duetu su Merūnu koncertuose dainuojantys Virgilijus Noreika ir Aistė Smilgevičiūtė.
„Svajojau apie tokį albumą ir koncertus. Galiu drąsiai sakyti, kad iš šio leidinio tikriausiai neuždirbsiu, tačiau tai – darbas, kurį bus negėda parodyti anūkams“, – sakė M.Vitulskis, pirmą sykį per savo karjerą albume įrašęs specialiai jam sukurtą repertuarą.
Tiesa, dėl uždarbio jis gal ir klysta. Prieš savaitę Klaipėdoje, kur įvyko pirmasis Merūno koncertas, žiūrovai išgraibstė visus 300 į uostamiestį nuvežtų kompaktinės plokštelės egzempliorių.
Azarto jiems tikriausiai pridėjo ir tai, kad Merūnas pažadėjo po kiekvieno koncerto ant savo albumų pasirašyti autografus visiems norintiems.
Užsienio operos teatruose dažnai dainuojantis lietuvis dėl šių gastrolių per Lietuvos arenas šįmet atsisakė nemažai kitų pasiūlymų, bet dėl to nesigailėjo.
„Be to, turiu du mažus vaikus, tad šie metai buvo puiki proga daugiau laiko praleisti Lietuvoje – kuriant albumą ir būnant su šeima“, – lrytas.lt sakė dainininkas.
Vilniuje į jo koncertą atėjo apie tris tūkstančius žiūrovų – panašiai tiek diena anksčiau linksminosi Rusijos tenoro Nikolajaus Baskovo koncerte.
Užkulisiuose buvo svarstoma, kad šalia vienas kito vykę koncertai galėjo pakenkti abiems atlikėjams – jie konkuravo dėl publikos.
Panašu, kad apie tai susimąstė ir Merūnas, nepraleidęs progos linksmai pasijuokti iš šios situacijos.
„Kas iš jūsų vakar buvo Baskovo koncerte? Niekas? Tada labai gerai“, – vilniečius linksmino lietuvis.
Kita vertus, Merūno pasirodymas – visiškai kitoks nei po sceną laksčiusio, kalną spalvingų dekoracijų atsivežusio ir cirką scenoje kūrusio N.Baskovo.
Lietuvio koncerto scena priminė ne popmuzikos šou, o kultūringą operos teatro sceną. Vienintelės dekoracijos – didžiulės girliandos iš šviečiančių rutulių ir gigantiškas puošnus šviestuvas palubėje.
Mandagumas, scenos kultūra, pagarba žiūrovams – kertiniai šių M.Vitulskio žodžiai. Nenuostabu, kad ir publika susirinko atitinkama – solidesnio amžiaus, pagarbiai besielgianti, puikiai žinanti, ko į šį koncertą atėjo.
Pirmąją koncerto dalį Merūnas skyrė naujojo albumo kūriniams, kurių kiekvieną išsamiai pristatė.
„Scenoje kalbu retai, bet kai jau kalbu, tai ilgai“, – juokėsi dainininkas, pastebėjęs, kad daina „Tai tik rugsėjis“ labai tinka bohemiškai Vilniaus nuotaikai.
Kūrinį „Kitaip mylėt nemoku“ kartu atlikusią A.Smilgevičiūtę jis pristatė kaip vieną savo mėgstamiausių dainininkų – dar nuo studijų laikų.
Du kūrinius („Gyvenimo duetas“ ir „Funiculi funicula“) kartu atlikusį legendinį Lietuvos operos solistą V.Noreiką, prisipažino Merūnas, jis itin norėjo matyti šiuose koncertuose.
„Jei kas būtų prieš dešimt metų pasakęs, kad jis sutiks dalyvauti mano pasirodymuose, būčiau nepatikėjęs“, – pripažino dainininkas, V.Noreiką pristatęs kaip geriausią pasaulio tenorą.
Linksmai nusiteikęs scenos veteranas žiūrovus prajuokino, su buvusiu savo mokiniu M.Vitulskiu įsivėlęs į linksmą dialogą.
„Kai tiek daug ploja, tai reikia gerai padainuot“, – nusišypsojo žiūrovų karštai pasitiktas V.Noreika.
Merūnui priminus, kad dėl to ir dirbama, jis juokais pyktelėjo: „Klausyk, aš dainuoju, o ne dirbu“.
O jaunajam kolegai papasakojus, kad duetą su V.Noreika jis įrašė pirmą kartą, šis pataisė: „Iš tiesų tai antrą. O šiaip aš individualistas. Kai vienas dainuoji, vienas ir klaidų pridarai.“
V.Noreikai atlikus porai kūrinių, žiūrovai nenorėjo jo paleisti – plojo taip, kad maestro grįžo ir dar kelias priedainio eilutes sudainavo be mikrofono.
„Kada aš toks būsiu? Niekada. Tokių jau nebegamina“, – juokėsi M.Vitulskis.
Koncertui įsibėgėjus, virš žiūrovų galvų pakilo ir pagal muziką „šoko“ šviečiantys lėktuvų modeliai – lyg ir paprastas, bet labai efektingai atrodęs akcentas, puikiai tikęs pasirodymo nuotaikai.
Kardų rijikų ir pusnuogių šokėjų iš Merūno koncertų niekas ir nesitiki, todėl garsūs plojimai po kiekvienos dainos neleido abejoti – atėję žiūrovai gavo tai, ko laukė.
Net ir naujus, pirmą kartą girdimus kūrinius vilniečiai sutiko itin šiltai, o plojimai dar pagarsėjo, kai antroje koncerto dalyje Merūnas pradėjo dainuoti populiarias užsieniečių melodijas – nuo baladės „You Raise Me Up“ iki „Caruso“, „O sole mio“ ir Roy Orbisono hito „Pretty Woman“, kuris lietuviams iki skausmo žinomas kaip „O, gražuole“.
„O sole mio“ jis sudainavo su kartu iš salės pakviesta gerbėja Kornelija, o paskutinę dainą „O, gražuole“ atliko, vaikščiodamas tarp žiūrovų eilių ir žvilgsniais smaigstydamas gerbėjas.
„Patinka man rudos akys, ne paslaptis. Gerai, kad žmonos čia nėra šiandien. Bet yra uošvė. Nebus linksma namie“, – juokavo dainininkas, kuriam koncerto pabaigoje žiūrovai plojo stovėdami.
Jei reikėtų prie ko prikibti, tai nebent prie nesceniško kalbėjimo kai kuriuose epizoduose – brandesni kūriniai iš naujo albumo keistai derėjo su Merūno kalbomis apie tai, kaip jis „norėjo, tipo, pasakyti bajerį“ ir užuominomis, kad du lėktuvai virš galvų jam priminė Perl Harborą.
„Klaipėdoje kalbėjau oficialiau, bet čia atsipalaidavau. Gal dėl to, kad Vilnius, visi – kaimynai“, – juokėsi dainininkas.
Bet tai – smulkmena. Puikiai atliekamos muzikos ir gerų emocijų vakarą vilniečiams dovanojęs M.Vitulskis sekmadienį šią kelionę per Lietuvą baigs Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Bent jau kurį laiką tai – tikriausiai paskutinė galimybė pamatyti tokį jo koncertą.
„Žinau, kiek kainavo tokį koncertą surengti, net nenoriu apie tai galvoti. Tikrai nežinau, ar kada dar tokių bus“, – pripažino M.Vitulskis.
