40-metis dainininkas žadėjo, kad šie koncertai bus tikra fanko bomba – žymiausiems jo kūriniams paruoštos specialios aranžuotės, o geriausiems bičiuliams jis kartu su bilietais į koncertą įteikė akinius nuo saulės. Suprask – apsaugoti akis nuo energingo muzikos blyksnio.
Smagūs reklamos žaidimai, tačiau dar labiau stebina koncertų pavadinimas – „19“. Pasirodo, taip L.Adomaitis paminėjo savo karjeros scenoje 19 metų sukaktį. Tik nereikia to priimti pernelyg rimtai.
– Apie gastroles, skirtas 19 metų scenoje, dar neteko girdėti. Kodėl išvis sugalvojote tai švęsti?
– Jei atvirai – tiesiog sugalvojome tokius koncertus, o tada ieškojome pavadinimo jiems. (Juokiasi.) Juose skamba fankas, tai jaunystės ir veržlumo muzika. Todėl ir mintis apie 19 metų, kuriuos praleidau scenoje, pasirodė labai tinkama. Buvo ir kitų variantų, bet šitas – geriausias.
Klausimų dėl to sulaukiau daug. Vienas atsakymų – todėl, kad kitais metais bus 20-metis, tad kartu ir gera proga tai paanonsuoti.
Yra minčių kitais metais surengti galingus jubiliejaus koncertus, bet tai dar – apmąstymų stadijos, garsiau apie tai pradėsime kalbėti truputį vėliau.
– Koks Linas Adomaitis pats buvo devyniolikos?
– Tai buvo taip seniai. (Juokiasi.) Man atrodo, pernelyg nepasikeičiau. Visko norėjau, bėgau, lėkiau, koncertuodavau kelis kartus per dieną – ir man vis tiek atrodė mažai.
Gal tai buvo viena mano klaidų – bėgau visur, kur pakviesdavo, dabar jau moku pasakyti „ne“.
Jei tas devyniolikmetis pamatytų mane dabar, turbūt patartų labiau atsipalaiduoti. Kartais per daug apie viską galvoju ir jaudinuosi.
– Kodėl koncertai – būtent su Kauno bigbendu?
– Pirmiausia jie – puikūs profesionalai ir geri mano draugai. Iki šiol nebuvo progos kartu surengti tokio koncerto, gal tik kelis sykius miesto šventėse esame porą dainų kartu pagroję
Intensyviai repetavome, šlifavome dainas iki smulkmenų. Visoms mano dainoms sukurtos specialios aranžuotės – būtent šiems koncertams.
Ką dainuoju? Žinoma, kad geriausias savo dainas, nuo grupės „L+“ laikų iki dabar. „Ar tu ją matei?“, „Lūpos kaip vyšnios“, „Mamai“ – kaip be jų?
Bet staigmena – net penkios dainos iš būsimojo, kitais metais pasirodysiančio albumo. Jų dar niekas nėra girdėjęs.
Žinau, kad koncertuose puikiai skambės nauja daina „Comandante Carrillo“, kurią įkvėpė serialas „Narcos“. Daina „Širdis“, kuri šiaip jau yra lėto tempo, labai įdomiai skambės fanko stiliumi. Dainą „Saulės pėdomis“, beje, dainuoju su vokaliste Dagna, kuri ypatinga šių koncertų viešnia.
Dar – specialus apšvietimas ir dekoracijos. Šiais laikais nepakanka pateikti vien garso.
Nesinori girtis, bet Kaune visi bilietai buvo parduoti dar prieš mėnesį. Šiame mieste tikriausiai teks koncertą vėliau pakartoti – tiesiog pernelyg daug norinčių jį išgirsti. Vilniuje likę tik šiek tiek bilietų balkone.
– Užpernai rengėte koncertus su simfoniniu orkestru, pernai didžiausiose arenose – su Gyčiu Paškevičiumi, neseniai Vokietijoje – su styginių grupe. Dar yra kas nors, ko nesate bandęs, o norisi pabandyti?
– Žinoma. Bet aš nuo karjeros pradžios stengiuosi siekti įvairovės. Tos pačios dainos visiškai skirtingai skamba, kai jas atlieki tik su pianistu ir kai atlieki su orkestru. Kai mane kviečia koncertuoti, galiu pasiūlyti septynias visiškai skirtingai skambančias savo muzikos programas su skirtingomis muzikantų grupėmis.
– Esate vedęs televizijos ir radijo laidas – ir apie muziką, ir apie keliones. Norėtųsi tam skirti daugiau laiko?
– Taip, esu šiek tiek apleidęs keliones. Pastaruosius metus jos buvo labai trumpos – po dešimt dienų, o anksčiau išvykdavau keliems mėnesiams.
Kitais metais dar nepavyks, bet tada su žmona galvojame iškeliauti bent pusmečiui – pažinti ką nors nauja, pasisemti jėgų, atitrūkti nuo to verdančio ritmo, kuriame gyvename dabar.
– Prieš mėnesį išleidote pirmąją savo vinilo plokštelę „Laiko mašina“. Ar šis sumanymas pasiteisino?
– Pirmąją partiją iš knygynų iššlavė per savaitę, dabar jau perkama paskutinė tiražo dalis. Sau pasilikau 60 egzempliorių, bus galima koncertuose nusipirkti.
Bet aš esu visiškai „susirgęs“ vinilu. Jau dabar žinau, kad kitą albumą irgi išleisiu plokštelėje. Todėl net skubu jį įrašyti – nes turi pasirodyti kitą rudenį, o plokštelės gamyba užtrunka bent pusmetį.
– Prieš dvylika metų atstovavote Lietuvai „Eurovizijoje“, po to dar ne sykį bandėte patekti į šį konkursą, bet nepavyko. Ar ši istorija jau baigta ir kitais metais atrankoje jūsų tikrai nelaukti?
– Šiandien mano galvoje – daugybė kūrybinių ieškojimų, projektų, suplanuotų koncertų, tad bent jau kol kas būsiu tik šio galingo konkurso stebėtojas ir aistringas Lietuvos bei, žinoma, kokybiškų, įdomių, inovatyvių pasirodymų gerbėjas.
