Stulbinamas šuolis – bet šie jaunuoliai to verti. Tuo nesuabejos nė vienas, matęs jų koncertą. Scenoje jie – lyg apsėsti, koncertuojantys su tokia energija, lyg grotų didžiausiame stadione. Net tada, kai į koncertą ateina dvidešimt žmonių.
Būtent apie tuos stadionus jie tikriausiai ir svajoja, nors dar turbūt svajoja išrasti laiko mašiną ir nusikelti į septintąjį dešimtmetį – nes didžioji dalis „Wolfsome“ įkvėpimo, atrodo, yra būtent iš ten.
Kieti roko gitaros garsai, bliuzo intonacijos – tais neatmenamais laikais kažką panašaus darė legendiniai „The Who“ ir „Led Zeppelin“. „Wolfsome“ albume nerasite nieko, kas pasufleruotų, kad jis sukurtas XXI amžiuje. Panašiu receptu naudojasi garsūs australai „Wolfmother“ – galbūt jų ir šių lietuvių pavadinimai panašūs neatsitiktinai.
Charakteringas ir įsimenantis vokalisto Martyno Krasnovo balsas, galinga energija ir užsivedimas (ypač – dainoje „I Was Young“), o kartais – ir melancholija (baladėje „Home (When I'm With You)“. Viskas – kaip iš klasikinio roko vadovėlio. Net ir kai kurios rokeriškos tekstų klišės – pavyzdžiui, „Treasures“ su užuominomis apie „dar vieną naktį, dar vieną merginą viešbučio kambary“.
Stebėtis gal ir nereikia – romantiškos fantazijos apie bohemiškus šešiasdešimtuosius įkvepia jau ne pirmą rokerių kartą. Tačiau „Wolfsome“ išties džiugina – tiek skambesiu, tiek entuziazmu. Jei turite laiko pažinti tik vienai jaunai roko grupei iš Lietuvos, verta rinktis būtent šią.
Įvertinimas – 8 iš 10.
„Wolfsome“ vaizdo klipas „I Was Young“:
