Netrūko supykusių, kad buvusi dueto „Moloko“ vokalistė už programos ribų paliko savo populiariausias dainas (kurių tikėjosi dalis išsipusčiusių žiūrovų) ir dainavo „kažkokias keistas nesąmones“.
Toks jos požiūris šiandien – atvirai deklaruoti, kad „popžvaigždė mirė, tegyvuoja menininkė“. „Take Her Up To Monto“ – antras per dvylika mėnesių R.Murphy albumas, kuriame ji cementuoja savo, kaip keistuolės ir eksperimentuotojos, reputaciją. Ir taip, tai dar vienas iššūkis tiems, kurie nenori priimti naujos šios atlikėjos krypties.
Tai reiškia, kad, kaip ir ankstesniame diske „Hairless Toys“, čia yra dainų, kurios prasideda agresyviu ritmu, o baigiasi trapiu šnabždėjimu, nuolat keičiasi tempas, liejasi netikėti elektroniniai garsai, o melodijos – tokios sudėtingos, kad paniūniuotum tik pasiklausęs dvidešimt kartų.
Tai per daugybę šviesmečių nutolę nuo tokių dainelių kaip „Moloko“ superhitas „Sing It Back“, dėl kurios Roisin iki šiol labiausiai ir žinoma (nors ją pačią nuo tos dainos, galima suprasti, apima isterija ir traukuliai).
Kitaip tariant – tai tikrai nėra lengvai „virškinama“ muzika. Nors kūrinys „Mastermind“ ir kvepia „disco“ stiliaus nuotaika, visas albumas reikalauja dėmesio ir susikaupimo. Jei rasite, bus įdomu jį spręsti kaip galvosūkį – tyrinėjant ir atrandant vis naujus Roisin balso ir muzikos sluoksnius.
„Čia aš, be makiažo, krentu kaip kvailė“, – kūrinyje „Pretty Gardens“ dainuoja R.Murphy. Daug kam atrodo, kad eksperimentais ši moteris griauna savo populiarumą. Gal ir taip. Bet už drąsą ji nusipelno pagarbos.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Vaizdo klipas „Ten Miles High“:
