„Žalgirio“ arenos scenoje gariausias estrados legendos maestro dainas atliko jo buvę bendražygiai iš ansamblio „Nerija“ ir kviestinės žvaigždės. Grojo „Vilniaus simfonietta“, dirigavo Vytautas Lukočius. Šiemet Stasys Povilaitis būtų minėjęs savo septyniasdešimtmetį. Deja, jam jo sulaukti nebuvo lemta. Prieš daugiau nei metus jį pasiglemžė nepagydoma liga.
Tačiau jo dainos liko amžinai gyvos žmonių širdyse. Kauno publika jas sutiko labai jautriai ir dažnai prašė pakartoti. Dainininkai nepasididžiuodavo ir mielai pildė publikos norus. Žmonės dainininkams atsidėkojo gausiomis gėlėmis.
Koncertą vedęs Edmundas Kučinskas prisipažino, kad S.Povilaičio netektis Lietuvos estrados scenoje atvėrė didžiulę tuštumą. „Tačiau labiausiai už viską Stasys nepakęstų, jei mes čia sėdėtume bei ašaras braukdami ir rypuodami jį minėtume. Todėl šiandien mes dalinsimės prisiminimais ir dainuosime linksmai, taip kaip būtų jums dainavęs pats Stasys Povilaitis“, – sakė E.Kučinskas.
Koncertą pradėjo Povilas Meškėla, kuris atliko garsų kūrinį „Aidi, aidi“ ir dainą „Senelė“, kuriai žodžius sukūrė S.Povilaitis. Anot liudininkų, S.Povilaitis dainų žodžius rašydavo lengvai ir ypač talentingai. Taip talentingai, kad žmonės juo pamildavo, lengvai įsimindavo ir iki šiol dainuoja.
Buvusi „Nerijos“ dainininkė Laima Žemaitytė puikiai prisimena, kaip S.Povilaitis dainai „Žaisliukai“ žodžius parašė autobuse, vykdamas į koncertą Lenkijoje. Daina tapo pačia populiariausia jaunos dainininkės repertuare. Istoriją apie tai, kaip jo pačiai populiariausiai dainai žodžius parašė S.Povilaitis, turi ir Simonas Donskovas. „Jis atėjo pas mane į viešbučio kambarį, aš pastačiau jam...sulčių butelį.
Jis pažiūrėjo į mane, pasiėmė sultis ir išėjo į savo kambarį, po pusvalandžio grįžo su daina „Laiko ratas“. Tada mes buvom jauni ir niekaip nesupratom, kodėl tas laikas toks negailestingas. O Stasys jau tada matė toli į ateitį. Dabar tai jau mes tikrai suprantame, kas yra laikas...“- susirinkusiems istoriją papasakojo S. Donskovas.
„Sakau tau, būsiu tau šešėliu, būsiu tavo broliu, šiandien man atleisk, atleisk rytoj“, – dar vieną iš S.Povilaičio hitų scenoje atliko Vitalijus Pauliukas. Šios dainos žodžius parašė Vytautas Bložė, muziką – Algimantas Raudonikis. Kai nekurdavo pats, Stasiui Povilaičiui anuo metu kurdavo geriausieji.
„Dainininkai vyrai labiausiai mėgsta dainuoti apie moteris. Ir Stasys mėgo. Ir apie Kristiną dainavo, ir apie Franką...Nors kiek, man žinoma, per visą savo gyvenimą Stasys mylėjo tik dvi moteris: savo žmoną Birutę ir savo dukrą Agnę“, – sakė koncerto vedėjas.
Maestro dukra Agnė Povilaitytė, kuri drauge su publika stebėjo koncertą Kaune, prisipažino, kad tėvo dainų klauso pirmą kartą po jo mirties. Ypač jautriai koncerte skambėjo Karinos Krysko atliekama „Ateis diena“, kurią ji dainuodavo drauge su S.Povilaičiu. Koncerte su gyvu Karinos vokalu skambėjo ir S.Povilaičio balso įrašas. Išgirdusi mylimo maestro balsą publika pratrūko garsiais plojimais.
Scenoje pasirodęs nerijietis Antanas Čapas privertė publikos kūnų bėgioti šiurpuliukus – jo vokalas ir atlikimo maniera neįtikėtinai panaši į Stasio Povilaičio. Jis atliko tris garsias dainas „Vien tik mums“ , „Gal ir teks bučiuot“ ir „Pienė“.
Birutė Petrikytė atliko vieną populiariausių S.Povilaičio dainų, galima sakyti vieną iš dviejų jo vizitinių kortelių – „Sudeginti tiltai“. Pats S.Povilaitis šią dainą juokais vadindavo „gaisrininkų liaudies daina“.
„Pagaliau ir aš gausiu padainuoti“, – juokėsi visą koncertą vedėjo kailyje puikiai jautęsis E.Kučinskas ir atliko populiariausių S.Povilaičio dainų pynę, kuri salėje nepaliko abejingų.
O patį populiariausią S.Povilaičio hitą „Švieski man vėl“ traukė visi „Nerijos“ vokalistai. Publika, žinoma, plojo atsistojusi.
