„Eurovizijos“ atrankos atradimu praminta Ieva Zasimauskaitė šįmet padvigubino savo galimybes – grumtynėse dėl konkurso atlieka net du kūrinius.
Lyriška 23-ejų kaunietės atliekama daina „You Saved Me“ savaitgalį įveikė jau antrą atrankos barjerą.
Komisija ją įvertino geriausiai, žiūrovai – kiek kukliau, bet to pakako, kad Ieva žengtų į kitą etapą kartu su Lolita Zero, Gražvydu, Gabrieliumi Vageliu, „Fusedmarc“, Edgaru Lubiu, „E.G.O.“ ir Paula.
Šį šeštadienį LRT televizijos žiūrovai pamatys visai kitokį Ievos pasirodymą – kartu su režisieriumi Vidu Bareikiu ji atliks humoristinę dainą apie priklausomybę nuo mobiliųjų įrenginių „I Love My Phone“.
Jei ir ši daina žengs į kitą etapą, švelniu balsu žiūrovus kerinčiai Ievai gali tekti rungtis pačiai su savimi, tačiau dainininkė dėl to nesuka galvos – „Lietuvos rytui“ ji pasakojo ir apie „Euroviziją“, ir apie kitus šįmet laukiančius iššūkius.
– Kaip nutiko, kad į atranką atėjote ir viena, ir duetu su Vidu? – paklausėme Ievos.
– Dėl visko kaltas jis. (Juokiasi.) Kai pasiūlė dainuoti kartu, iš pradžių kategoriškai atsisakiau – atrodė, kad daina visai ne mano stiliaus, nesupratau, ką ją atlikdama galėčiau veikti.
Tuomet dar nežinojau, kad į atranką eisiu ir atskirai, o Vidas buvo labai atkaklus, davė man daug pažadų, kas nutiks, jei dalyvausime kartu. Tad ir sutikau.
Nesigailiu? Ne. Jei atvirai, apsisprendimą dalyvauti lėmė ne Vido daina, o jis pats. Jis – labai talentingas žmogus, tikra idėjų mašina. Iš pasirodymų kartu su juo gaunu daug geros patirties kaip aktorė ir šokėja.
– Jei tektų rinktis, su kuria daina vykti į „Euroviziją“, ką nuspręstumėte?
– Žinoma, man artimesnė daina „You Saved Me“, kurią atlieku viena – ji pasakoja apie mane, mano gyvenimo istoriją. Bet dėl kompanijos būtų smagiau su Vidu. (Juokiasi.)
– Kaip atsirado daina „You Saved Me“?
– Jau buvau apsisprendusi, jog padarysiu pertrauką, kad žmonėms neatrodytų, jog einu dvyliktą ar keturioliktą kartą iš eilės ir vis nieko nepasiekiu.
Neturėjau geros dainos, tačiau tada apsilankiau muzikanto ir kompozitoriaus Ąžuolo Paulausko studijoje. Jis pasakė, kad turi dainą, kuri man tiktų. Kai išgirdau, apėmė šiltas jausmas.
Per kelias minutes apsisprendžiau su šia daina dalyvauti atrankoje. Dainos žodžiai atspindi tai, kas anksčiau vyko mano gyvenime.
– Ką turite omenyje?
– Maždaug prieš trejus metus man buvo labai blogai, kamavo depresija. Būdama šešiolikos atsidūriau muzikiniuose TV projektuose, tai truko keletą metų, atrodė, kad tai niekada nesibaigs, visą laiką bus televizija, draugai, vakarėliai.
O tada viskas baigėsi. Tai buvo labai sunkus metas.
Išvykau mokytis į Barseloną, maniau, kad ten atsigausiu, bet supratau, jog esu labai nelaiminga, neturiu gyvenimo tikslo.
Tada į mano gyvenimą atėjo kelias, kuriuo einu jau trejus metus. Taip, kalbu apie tikėjimą.
Kokį? Nesvarbu, Dievas yra vienas, kad ir kaip jį vadintum. Bet tikrai nenoriu pamokslauti, vaidinti šventuolės ir bandyti ką nors vesti į doros kelią, raginti negerti ar nevalgyti mėsos.
Tiesiog mane išgelbėjo pavyzdys ir tikėjimas tuo, kas neįmanoma. Buvo toks žmogus, kuris plaukė laivu į Ameriką ir vos ištvėrė kelionę, nes jam buvo per 70 metų. Nuvykęs jis pamokslavo hipiams apie gyvenimo prasmę ir vertybes, pagarbą kitoms gyvoms būtybėms. Atsikratę narkotikų, lengvabūdiško gyvenimo jie atrado tikėjimą ir viltį, kad šis gyvenimas – ne tik maištas ir ėjimas prieš srovę.
Pati nuo mažens klausdavau savęs, koks gyvenimo tikslas. O to žmogaus dėka atradau. Daina skirta visiems, kuriems norisi pasakyti – ačiū už įkvėpimą, ačiū, kad išgelbėjai.
– Komisija jus praėjusį savaitgalį įvertino geriausiai, žiūrovai – kukliau. Ar tikite, kad galite laimėti šią atranką?
– Keista, nes žiūrovų balsų už mane nėra tiek, kiek gerų komentarų, palaikymo laiškų. Konkurentai stiprūs, tad norėtųsi didesnio žiūrovų palaikymo.
Bet kuriuo atveju stengsiuosi ir tikėsiuosi patekti į finalą. Juolab kad jam esu sugalvojusi numerį, kuris bus kitoks negu iki šiol. Yra graži idėja, tiesiog nespėju jos įgyvendinti dabar, tam reikia medžiagų iš užsienio.
Net jei nepasiseks, tikrai bandysiu jėgas kitą sykį. Jei, žinoma, turėsiu gerą dainą.
– Susidaro įspūdis, kad sublizgate per atranką, po to vėl dingstate. Ką nuveikėte per šiuos metus?
– Po praėjusios atrankos ėjau pas daugelį prodiuserių, mane irgi daug kas kvietė įrašyti dainas. Buvo vadybininkų, kurie žadėjo iš manęs padaryti didelę žvaigždę. Bet esu jau tokia – negaliu dirbti su žmonėmis, kuriais nepasitikiu šimtu procentų, nejaučiu žmogiško ryšio.
Galiausiai suradau tinkamą žmogų. Jis – ne lietuvis. Jau sukurtos visos dainos mano pirmajam albumui. Tik norėtųsi išleisti visiškai pabaigtą darbą, todėl viskas taip ilgai vyksta.
– Turite planų rimtai siekti muzikinės karjeros? Iki šiol kartais atrodo, kad jums tai tik laisvalaikis.
– Taip, turiu. Labai noriu dainuoti, būti matoma, karjeros scenoje, bet kai ko trūksta.
Tai nėra taip paprasta. Daug kam reikia pinigų, neturiu solidaus prodiuserio ir užnugario. Įrašų studija, kartu dirbantys žmonės – tai kainuoja. Tų pinigų šiuo metu neturiu.
– Jūsų vyras – krepšinio treneris Marius Kiltinavičius, kuris bet kada gali išvykti dirbti į užsienį. Keliautumėte kartu?
– Taip, bet muzikos nemesčiau. Marius ant manęs pyksta, nes mano, kad nedarau to, ką turėčiau, kad nerodau savo kūrybos, kad neįdedu pakankamai pastangų. Jis – mano variklis.
Klausia, kodėl nedarau to ir ano, o aš jam atsakau: tiesiog neturiu žmonių, kurie galėtų man padėti. Turėtum būti genijus, kad pats būtum ir dainininkas, ir vadybininkas, pats prodiusuotum dainas, klipus ir albumus. Aš taip nemoku.
I.Zasimauskaitės pasirodymai šių metų „Eurovizijos“ atrankoje:
