Praėjusių metų pabaigoje trijose didžiausiose Lietuvos arenose šį albumą pristatęs Merūnas Vitulskis sako, kad tai – svarbiausias leidinys jo karjeroje.
Jis teisus – jei iki šiol populiarusis tenoras leido įrašus su operų arijomis ar popdainų perdirbiniais, „Muzika – Lietuvai“ yra pirmasis diskas, kuriame skamba tik specialiai jam parašyti nauji kūriniai.
Ir parašyti (bei įrašyti) ne bet kaip. Kompozitorius Kipras Mašanauskas pasistengė, kad visos dainos susijungtų į harmoningą 50 minučių muzikinį paveikslą, įrašyti kūrinius padėjo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, iš puikių džiazo ir roko muzikantų sudaryta ritmo grupė, taip pat – duetu su Merūnu dainuojantys Aistė Smilgevičiūtė ir jo mokytojas Virgilijus Noreika.
Kitaip tariant – brangus ir prestižinis reikalas, vizitinė kortelė, kurią negėda parodyti niekam. O ir pirkėjų reakcija nudžiugino – koncertuose visos iki tol pagamintis kompaktinės plokštelės buvo išgraibstytos, šiuo metu vykstantiems pasirodymams mažesnėse salėse ir artėjančiai Vilniaus knygų mugei pagaminta nauja albumo partija.
Jas nusipirkę nusivilti neturėtų – „Muzika – Lietuvai“ yra melodingos, solidžios, puikiai aranžuotos muzikos valanda, tikriausiai skirta kiek vyresniems klausytojams.
Ilgesinga „Slaptas pasimatymas“, pakiliai iškilminga „Gyvenimo duetas“ (su V.Noreika), dramatiška „Tavo širdies laužai“ – progų atsiskleisti puikiam Merūno vokalui čia – per akis, malonų šiurpulį keliančių akimirkų – irgi.
Brandi popmuzika su operinio balso viražais – ši formulė pasaulyje nėra nauja, bet kam bandyti išrasti dviratį, jei M.Vitulskiui ji puikiai tinka. Vienintelis priekaištas, kurį galima turėti, – albume nėra nė vienos dainos, kurią galima pavadinti išties linksma.
Svajingų, liūdnų, didingų – čia yra visokių kūrinių, bet sukti į šokius Merūnas nenori. Bet galima suprasti – tikriausiai su šlageriu „O gražuole“ ir „Kelio į žvaigždes“ koncertais kadaise tuo persisotino visam gyvenimui.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Daina iš albumo „Iš nakties“:
