Roko legenda penktadienį išleido „Is This the Life We Really Want?“, savo pirmą studijinį albumą nuo 1992 metų. Šio rinkinio pasirodymą lydės pristatomasis koncertų turas su labai įspūdingu šou, kuriame taip pat atsispindės ir R.Waterso vizitine kortele tapusio grupės „Pink Floyd“ kūrinio „The Wall“ fragmentai.
73 metų kūrėjas jau seniai savo kūriniais išsako tam tikras konceptualias idėjas. Garsiajame albume „The Wall“ jis pasakoja apie augančio berniuko patirtis, siekiant įsilieti į visuomenę, o dar anksčiau pasirodžiusiame albume „The Dark Side of the Moon“ muzikantas ieško psichinių problemų ištakų ir priežasčių.
Albumo „Is This the Life We Really Want?“ veikėjai taip pat nevengia šiurpą keliančių žodžių. Dainoje „The Last Refugee“ (Paskutinis pabėgėlis), kurios pradžioje radijo žinių pranešimai vietomis „uždengia“ pagrindinį melodijos motyvą, kalbama apie dieną, kai baigiasi pražūtingas karas ir paskutinis pabėgėlis saugiai pasiekia krantą.
Kita daina „Deja Vu“ yra vėliausias iš R.Waterso pamąstymų teologiniais klausimais, kurių jis nevengdavo ir ankstesniuose savo darbuose. Joje vaizduojamas bejėgis Dievas, niekaip negalintis pažaboti smurto ir aplinkos niokojimo.
Nors ankstesnė jo kūryba buvo laikui nepavaldi, naujasis rinkinys „Is This the Life We Really Want?“ neabejotinai yra 2017-ųjų albumas.
D.Trumpo atėjimas į valdžią atsispindi net ir muzikoje. Vienoje titulinės dainos vietoje įdėta JAV prezidento kalbos įrašo ištrauka, kurioje jis tradiciškai skundžiasi netinkamu žiniasklaidos darbu.
Vienoje griežčiausių albumo dainų „Picture That“, prasiveržia muzikinė interliudija, kurioje R.Waterso žodžiai apie D.Trumpą jau patys neša emocinį užtaisą : „Picture a leader with no fucking brains“ (Įsivaizduokite lyderį, neturintį sumautų smegenų).
R.Watersas, kuris yra britas, bet gyvena Niujorke ir seniau turėjo butą vos už kelių kvartalų nuo garsiojo „Trump Tower“, kitoje vietoje skundžiasi dėl permainų mūsų planetoje po Antrojo pasaulinio karo, per kurį žuvo jo tėvas ir kurio netektis menininkui buvo skaudus smūgis.
„Mes galėjome prisiminti jų sulaužytus kaulus/ Mes galėjome būti laisvi/ Bet mes pasirinkome perteklių/ Mes pasirinkome amerikietišką svajonę“, – dainuoja jis.
Įspūdingas gyvas šou
Pasitraukęs iš grupės „Pink Floyd“ R.Watersas pardavė įspūdingą skaičių albumų, tačiau didžiausios sėkmės sulaukė jo 2010–2013 metų koncertinis šou „The Wall Live“, su kuriuo jis aplankė daugybę šalių ir tapo daugiausiai per vieną turą uždirbusiu solo atlikėju.
Neseniai R.Watersas pradėjo dar vienas gastroles, per kurį numatyta 61 pasirodymas Šiaurės Amerikoje, kuriuose taip pat, matyt, bus kalbama apie D.Trumpą.
Per vieną koncertą Naujajame Džersyje, R.Watersui atliekant „Pink Floyd“ kūrinį „Animals“, virš publikos buvo paleistas kiaulės pavidalo balionas, pašiepiantis D.Trumpą.
Po to ekranuose viena po kitos sumirgėjo prieštaringų D.Trumpo pareiškimų citatos, o pabaigoje pasirodė didelis užrašas: „Dėjau ant Trumpo“ (Fuck Trump)
Atliekdant vieną garsiausių „Pink Floyd“ dainų „Another Brick in the Wall“, į sceną išbėgo grupė vaikų oranžiniais kalinių kostiumais, po kuriais slėpėsi balti marškinėliai su užrašu „Rasistas“.
Politinius pareiškimus mėgstantis R.Watersas savo lazerių nutviekstais pasirodymais dar kartą įrodo, kad yra ir scenos efektų meistras. Antrojoje šou dalyje, kai veiksmas persikėlė į gamyklą, tarp žiūrovų parūko netikri kaminai ir nusileido ekranų sienos.
Sugrįžo į vėžes
Nors naujajame albume „Is This the Life We Really Want?“ gausu kūrėjo žinučių, jos skamba stebėtinai subtiliame muzikiniame fone.
Kaip R.Watersas ir norėjo, albume atsikartoja daugybė muzikinių motyvų, kurios apjungia melancholiškas akustinės gitaros skambėjimas, pakeitęs labiau „sintetinį“ jo ankstesnių solinių darbų garsą.
Šį albumą R.Watersas kūrė su prodiuseriu Nigelu Godrichu, žinomu iš savo darbo su eksperimentinio roko ikona „Radiohead“ – jis buvo vadinamas šios grupės šeštuoju nariu.
Anksčiau N.Godrichas Paryžiuje duotame interviu sakė, jog gali būti atviras su R.Watersu ir tiesiai jam pasakyti, kad kai kurie jo įrašai „yra nesuvokiami“.
Pasak N.Godricho, kad „Pink Floyd“ palikęs R.Watersas „sunkiai sugrįžo į vėžes“, tačiau pajėgė savyje surasti naujos kūrybinės energijos.
„Rogeris yra nepakankamai įvertintas. Mes jau užmiršome, kokių gerų gali būti dainų kūrėjų“, – sakė N.Godrichas.
