Sėkmės priežastis - bent jau Lietuvoje ši grupė nepanaši į jokią kitą. Skeptikai sako, kad tai, ką ji daro, yra labiau cirkas, o ne muzika. Ir iš dalies yra teisūs - pasitelkę balkaniškus ritmus, pučiamuosius ir humoristinius dainų tekstus, muzikantai yra per daug šviesmečių nutolę nuo bet ko, ką galima apibūdinti žodžiu „rimta“.
Patys jie sako, kad šie pakvailiojimai (viena daina vadinasi „Kirpėjo arija iš miuziklo „Likimo ašmenys“, kita - „Mieloji, ką tu valgai?“) yra įkvėpti teatro ir miuziklų, o savo muzikos stiliui net yra sugalvoję pavadinimą - „smagis“.
Antrasis grupės albumas tęsia tai, kas pradėta pirmajame. Ir vėl - beveik akademinė valanda pokštų. Su ironiškais tekstais apie Agnę Jagelavičiūtę („Sma-Gi“), raginimais grįžti iš emigracijos („Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!“) ir pasišaipymais iš romantiškų meilės baladžių („Kiek daug žvaigždžių“). Su pietietišku, kartais -- lietuviškos polkos, o kartais - net tango („Veržia kaklą diržai“) skambesiu. Su savo rašytomis dainomis ir perdirbtomis romų ir žydų melodijomis.
Ryškiausias albumo jau sukeltas skandalas - daina „Indai“, dėl kurios teksto ir klipo grupę kai kas kaltina rasizmu, mat kai dainuojama apie „nešvarius indus“, taip ir neaišku, kas turima omenyje - tautybė ar virtuvės įrankiai.
Bet iš esmės čia - tiesiog valanda linksmo išsidirbinėjimo. Kiek jis juokingas - kiekvieno skonio ir supratimo reikalas. Kartais „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ atrodo beviltiškai lėkšti, bet juk kiekvienam pasitaiko dienų, kai nesinori galvoti nieko rimto ar sudėtingo.
Įvertinimas - 7 iš 10.
Vaizdo klipas "Indai":
