Dar nuostabiau, kad pats Drake'as net nevadina šio savo įrašo albumu - greičiau jam patinkančių dainų rinkiniu, kuris užpildo karjeros pauzę. Tai - viena priežasčių, dėl kurių šis leidinys yra toks eklektiškas. Nuo tipiško hiphopo skambesio (su britų reperiu Giggsu įrašyta „No Long Talk“) iki švelnaus dainavimo (su kultiniu JAV atlikėju Moodymannu įrašyta „Passionfruit“) ir elektroninės šokių muzikos (su Pietų Afrikos prodiuseriu Black Coffee įrašyta „Get It Together“).
Svečių čia per akis - albumo dainas įrašyti padėjo ir dešimtys skirtingo braižo prodiuserių, ir tokios repo žvaigždės kaip Kanye Westas ir 2Chainz. Kai kur Drake'as brenda net į afrikietiškos popmuzikos dirvonus.
Kartais, žinoma, prašaudamas pro šalį, kartais demonstruodamas dideles, bet nelabai pagrįstas muzikines ambicijas. Kita vertus, visas albumas - margas kaip vaikiškų žaislų dėžė, o tai, kad 80 minučių nepavyksta išlaikyti klausytojų dėmesio, nėra jokia nuodėmė - tai šiais didžiulės pasiūlos laikais apskritai sunku padaryti.
Hiphopo gerbėjai, laikantys Drake'ą „popsininku“ ir dėmesio ieškotoju, dėl šito albumo nuomonės tikrai nepakeis. Tačiau šis kanadietis po šio leidinio tikrai tapo dar didesne žvaigžde. O nugalėtojai, kaip sako sena patarlė, yra neteisiami.
Įvertinimas - 8 iš 10.
