Tai nereiškia, kad jis daugiau nebegros ir nebekurs, bet žada tai daryti nauju scenos slapyvardžiu - Boris. O ir muzika, žadama, bus kiek kitokia.
Žvelgiant skeptiškai, galima šį žingsnį vertinti kaip pasimaivymą, pritrūkus dėmesio (pastaruosius porą metų M.Palubenkos populiarumas buvo ženkliai sumažėjęs). Jei yra kitaip, ir tai - nuoširdus noras padėti tašką, Markas tai padarė labai savotiškai.
Albumo viršelyje išspausdintas tik jo vardas, nėra jokių kitų užrašų (net ir dainų sąrašo), bet labiausiai glumina ne tai. Mat albume - tik šešios dainos, iš kurių dvi yra paviešintos gerokai anksčiau. Tai - bliuzu dvelkianti „Lipstick On A Coffee Cup“ su Martynu Levickiu ir elektroninė meditacija „Planet Melancholia“, išleista prieš net ketverius metus.
Vadinasi, tokiam iškilmingam atsisveikinimui M.Palubenka iš savęs „išspaudė“ tik keturias naujas dainas. Skystoka, nors tie kūriniai tikriausiai nenuvils pamilusių jo virpantį balsą ir švelnią melancholiją.
„Po laime“ ir „Paper“ yra visiškai „nuogas“ Markas - akustinė gitara, jaukiai skambantis vokalas, giedras liūdesys, skamba taip, lyg būtų įrašyta virtuvėje.
Kiek įdomesnės yra fanko ritmu ir lengva ironija kvepianti daina „Tavo laukas“ ir elektroniniais caksėjimais papuošta „Byloti“. Įtaigos aukštumų, į kurias kilo jo ankstesni kūriniai „Easter Comes“ ar „A Woman Of Stone“, čia nematyti.
Tiesa, net ir nepersistengdamas Markas sugebėjo parašyti dainas, kurių nemažai Lietuvos atlikėjų gali pavydėti. Bet neapleidžia nuojauta, kad kuriant šį albumą jo mintys jau buvo kitur - naujame etape.
Įvertinimas - 6 iš 10.
Daina "Tavo laukas":
