Jam buvo 41-eri. Tai patvirtino Los Andželo apygardos koroneris, praneša AP. Liūdną žinią savo paskyroje socialiniame tinkle "Twitter" patvirtino ir grupės narys Mike'as Shinoda.
Muzikantas turėjo problemų su narkotikais ir alkoholiu, tačiau kalbama, kad jau kurį laiką buvo švarus.
Grupė geriausiai žinoma dėl tokių hitų kaip „In the end“ , „Numb“ ar „One step closer“.
1996-aisiais susibūrusi grupė šiame šimtmetyje tapo vienu populiariausių JAV kolektyvų.
Jos albumai, kuriuose skamba metalo, roko, popmuzikos ir hiphopo derinys, parduoti daugiau nei 70 milijonų egzempliorių tiražu. Grupė yra pelniusi du „Grammy“ apdovanojimus.
Grupės kūrinių tekstai dažnai pasakojo apie depresiją, priklausomybes ir vidines kovas.
Vienais „nu metal“ stiliaus vėliavnešių praeityje vadinti amerikiečiai daug eksperimentavo, yra įrašę albumą su reperiu Jay-Z.
Grupės hitas „Numb":
Naujausias, septintasis grupės albumas „One More Light“ pasirodė šių metų gegužę. Jis nustebino daugelį „Linkin Park“ gerbėjų – muzikantai pasuko į gerokai švelnesnį, komercinės popmuzikos ir „r'n'b“ skambesį.
Tai sukėlė daug diskusijų, dalis gerbėjų protestavo ir internete liejo apmaudą, kad grupė esą išdavė savo pasirinktą kelią.
Į jas skaudžiai reagavo pats Ch.Benningtonas, pareiškęs, kad tie, kuriems nepatinka naujoji grupės kryptis, gali „peiliu durti sau į veidą“. Kitame interviu, paklaustas, ką mano apie teiginius, jog grupė parsidavė, neįprastai agresyviai elgęsis dainininkas pareiškė: „Trenksiu tau į tavo sup...tą burną“. Vėliau dainininkas atsiprašė už savo kalbas.
„Linkin Park“ sykį koncertavo ir Lietuvoje – 2008-ųjų vasarą surengė pasirodymą sausakimšoje Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Šio įspūdingo koncerto metu Ch.Benningtonas į sceną atsinešė ir savo sūnų – tuo metu dvejų metų Tylerį Lee.
Grupės daina "Talking To Myself":
Dainininkas buvo vedęs du kartus – 2005-aisiais išsiskyręs su pirmąja žmona Samantha Marie Olit, vedė buvusį „Playboy“ modelį Talindą Ann Bentley.
Atlikėjas turėjo šešis vaikus – 21-erių Jamie, 19-os Isiah, 15-os Draveną, 11-os Tylerį Lee ir 7-erių dvynes Lily ir Lilą.
Keistas sutapimas - Ch,Benningtono kūnas rastas dieną, kai jo bičiulis, buvęs garsios roko grupės "Soundgarden" vokalistas Chrisas Cornellis, būtų šventęs 53-ąjį gimtadienį. Šis muzikantas nusižudė gegužę.
Grupės viešnagė Lietuvoje 2008-aisiais buvo įsimintina jos gerbėjams - amerikiečių koncertas tapo vienu ryškiausių metų muzikinių įvykių mūsų šalyje.
Muzikantai Vilniuje ketino praleisti visą dieną – buvo užsisakę kambarius viešbutyje.
Tačiau keli pagrindiniai „Linkin Park“ nariai privačiu lėktuvu į Vilnių atskrido iki aštuntą valandą vakaro skelbtos renginio pradžios likus tik kelioms minutėms.
Daina „One Step Closer“ koncertą pradėjusi grupė su vokalistu Chesteriu Benningtonu ir reperiu Mike'u Shinoda priešakyje iškart įsuko klausytojus į džiugaus šėlsmo verpetą. Vienas po kito ant lietuvių galvų pylėsi populiarūs kūriniai – „Somewhere I Belong“, „Reading My Eyes“, „Given Up“ ir kitų.
Puikiai nusiteikę muzikantai noriai bendravo su publika – suprakaitavęs ir marškinėlius nusivilkęs Chesteris vis veržėsi arčiau žiūrovų, stengėsi paspausti jiems rankas.
Prieš dainą „Leave Out All The Rest“ vokalistas paprašė žiūrovų iškelti į viršų degančius žiebtuvėlius. „Atrodo visai kaip šios dainos klipe“, – patenkintas išsišiepė Chesteris.
Antroje koncerto pusėje populiariosiomis savo dainomis „Numb“, „In The End“ ir „Crawling“ žiūrovus „pavaišinę“ amerikiečiai paliko sceną, tačiau netrukus grįžo, išprovokuoti visą koncertą lietuvių publikos vienbalsiai skanduoto grupės pavadinimo.
Nors į Vilnių užsukę vos kelioms valandoms, muzikantai prieš koncertą rado laiko kelias minutes susitikti ir pasirašyti autografus ištikimiausiems grupės gerbėjams, užsiregistravusiems „Linkin Park“ interneto svetainėje.
Vokalistas Ch.Benningtonas ir bosininkas Davidas Farrellas prieš pasirodymą davė interviu „Lietuvos rytui“.
Chesteris į pokalbį atėjo gniauždamas gerbėjų padovanotus marškinėlius, lietuviško šokolado plytelę ir raktų pakabutį.
- Kaip vertinate tai, kad gerbėjai tirpdami iš susijaudinimo pusdienį jūsų laukė prie arenos?
Chesteris: Man atrodo normalu, kai taip elgiasi paaugliai. Jų amžiaus aš elgiausi panašiai. Bet truputį kelia nerimą, kai taip daro suaugę žmonės. Esame matę ir tokių.
Davidas: O man tai – nieko baisaus. Manęs vis tiek niekas neatpažįsta, aš juk tik bosininkas. Jie laukia šešias valandas, kad patektų į salę, o aš visą dieną laukiau, kada turėsiu progą duoti interviu kartu su Chesteriu, juk jis – mūsų žvaigždė. (Juokiasi.)
- Į Lietuvą užsukote labai trumpam. Ką žinote apie mūsų šalį?
D.: Nedaug. Pakeliui į areną pamatėme, kad Vilnius – gražus, žalias miestas. Turbūt tai ir viskas.
Ch.: O aš žinau daugiau. Lietuva – krepšinio aukso kasyklos. Dėl niekam nesuprantamų priežasčių pas jus auga labai geri krepšininkai. Niekam nesakykite, bet manau, kad šįmet jūsų krepšininkai laimės olimpiadą.
D.: Rimtai? Jie laimės prieš mus?
Ch.: Taip ir bus. Lietuviai pasiims geriausius mūsų krepšininkus, tokius kaip Ilgauskas, ir mus patvarkys. Sakau „mūsų“, amerikiečių, nes mes juos labai mylime.
- Gerbėjai jus laiko kone pusdieviais. Internete rašo, kad išsižadėtų motinos ir tėvo už progą penkias minutes su jumis pabendrauti. Jūsų tai neglumina?
D.: Ne. Aš pats taip jaučiuosi. Kiekvieną dieną paprašau Chesterio, kad pasirašytų autografą man ant užpakalio.
Ch.: Jei rimtai, kartais būna truputį neramu. Man nepatinka, kai gerbėjai vaizduotėje susikuria mūsų paveikslą, kuris visai neatitinka tikrovės. Per susitikimus su klausytojais stengiamės parodyti, kokie paprasti žmonės esame. Paprastai tai padeda, rankos gerbėjams nustoja drebėti.
- Į Rytų Europos šalis jūs užsukdavote dar prieš šešerius metus, kai daugelis populiariausių pasaulio atlikėjų to vengdavo. Kodėl?
D.: Bijau, kad tai nėra joks mūsų nuopelnas. Kaip ir tai, kad šiandien grojame Lietuvoje. Jei mus pakviečia ir gali sumokėti honorarą, mes atvykstame. Labai paprasta.
Ch.: Tačiau mes niekada nesimaivome, vienos šalies nelaikome geresne už kitą. Pavyzdžiui, iki šiol esame viena iš nedaugelio žymių grupių, grojusių Malaizijoje.Dar karjeros pradžioje vienas žinomas muzikantas man patarė – jei tave kviečia groti, turi groti, nes kitą kartą gal nebepakvies.
- Ar po gastrolių tikrinate savo banko sąskaitas? Uždirbus milijonus, ar pinigai jums yra svarbūs?
Ch.: Visi uždirbome pakankamai, kad dėl nieko nesirūpintume. Gera žinoti, kad tavo šeima visada gyvens be finansinių problemų.Bet mes į muzikos pasaulį atėjome ne dėl pinigų. Turto siekiantys žmonės muzikoje pasmerkti nesėkmei.
- Pardavus 50 milijonų albumų, apie kokias dar aukštumas įmanoma svajoti?
D.: Po pirmojo albumo „Hybrid Theory“, kuris buvo pašėlusiai populiarus, prisibijojome, kad viskas baigta. Kaip įmanoma tokią sėkmę pakartoti?
Ch.: Bet antras albumas „Meteora“ irgi buvo populiarus. Trečiasis, „Minutes To Midnight“, jau visai kita istorija – jame smarkiai pakeitėme savo muzikos stilių. Dabar jau nesvarbu, kiek įrašų parduosime, – svarbiausia, kad „Linkin Park“ nuolat kurtų ką nors nauja, tobulėtų. Tikslas – kad mūsų grupė gyvuotų dar daugybę metų. Aš nujaučiu, kad taip ir bus.
