Per 70 milijonų parduotų albumų, dvi prestižinės „Grammy“ statulėlės, koncertai stadionuose ir didžiausių pasaulio festivalių scenose – „Linkin Park“, atrodė, turėjo viską, ko gali trokšti širdis.
Tačiau ketvirtadienį grupės 41-erių vokalistas Ch.Benningtonas rastas pasikoręs savo namuose Los Andžele. Prabėgus vos kelioms valandoms po naujo „Linkin Park“ vaizdo klipo pristatymo, likus vos kelioms dienoms iki naujo grupės pasaulinių gastrolių etapo pradžios.
Priblokšti gerbėjai ieško atsakymų – kaip galėjo nutikti, kad turtingas, didelį populiarumą pelnęs, minios dievinamas, šešis vaikus turėjęs muzikantas pasirinko kelią į nebūtį?
Įkvėpė niūrios mintys
Ch.Benningtono šlovės istorija primena amerikietiškąją svajonę. Sudėtingoje šeimoje gimęs, daug negandų patyręs vaikinas iš Arizonos 1997-aisiais buvo pakviestas prisidėti prie grupės, kurią metais anksčiau subūrė trys bičiuliai iš Los Andželo priemiesčio.
Grupės sukurtas metalo, roko, popmuzikos ir repo hibridas tapo muzikos pasaulio sensacija. Jau po trejų metų išleistas debiutinis „Linkin Park“ albumas „Hybrid Theory“ pelnė muzikantams pirmąjį „Grammy“ apdovanojimą.
Agresyvus skambesys, įsimenančios melodijos ir įspūdingas Ch.Benningtono balsas pakerėjo didžiules minias jaunuolių.
Atrodė, kad savo muzika grupė sugebėjo perteikti tos kartos jaustą nerimą ir nusivylimą pasauliu. Net ir populiariausios grupės dainos – „Numb“, „In The End“, „Crawling“ – pasakojo apie skaudžius vidinius išgyvenimus, depresiją ir sutrikimą.
Ch.Benningtonas tada prisipažino, kad dainas įkvėpė kasdienės jo mintys.
„Tai apie mane, niekur nesakau „tu“. Negaliu savęs pakęsti.
Manyje yra kažkas, kas nuolat mane traukia žemyn“, – dar 2002 metais žurnalui „Rolling Stone“ sakė dainininkas.
Apie neviltį ir skausmą jis dainavo visą karjerą. Vienas paskutinių „Linkin Park“ kūrinių vadinosi „Nobody Can Save Me“ („Niekas negali manęs išgelbėti“).
Skaudino gerbėjų pašaipos
Grupės karjera greitai įsibėgėjo taip, kad pavydėti jai galėjo beveik visi kiti pasaulio muzikantai. Už koncertus ir įrašus „Linkin Park“ uždirbo fantastiškas sumas.
Tiesa, su populiarumu užgriuvo ir beprotiška darbų lavina. Vien 2001 metais grupė surengė 324 koncertus – toks tempas atrodė neįtikėtinas.
Grupės populiarumas nemažėjo iki pat šių dienų. Prieš du mėnesius išleistas septintasis jos albumas „One More Light“ pasiekė pirmąją geriausiai perkamų įrašų šimtuko vietą Jungtinėse Valstijose.
Tačiau šiais metais „Linkin Park“ patyrė įvaizdžio krizę, į kurią ypač skaudžiai reagavo Ch.Benningtonas.
Kai grupės gerbėjai išgirdo naujas „Linkin Park“ dainas, jie buvo apstulbę. Mat nuo trankaus gitarų skambesio muzikantai pasuko į „minkštą“ popmuziką, visiškai neprimenančią „Linkin Park“ ištakų.
Patys muzikantai tai aiškino natūraliu augimu ir poreikiu keistis, tačiau daugelio klausytojų tai neįtikino.
Internete pasipylė pašaipos ir įžeidimai, įvairiose reitingų lentelėse gerbėjai grupei skyrė žemiausius balus ir kaltino ją parsidavimu dėl populiarumo.
Ch.Benningtonas nesitvėrė kailyje – kai apie tai paklausė vienas žurnalistas, dainininkas pagrasino smogti jam į veidą, o gerbėjams, kuriems nepatinka grupės naujoji kryptis, pasiūlė griebti peilį ir durti į save.
Dėl publikos požiūrio į naują muziką buvo sunerimę ir kiti grupės muzikantai bei jų artimieji.
Pavyzdžiui, net Ch.Benningtono žmona Talinda internete savo draugus ragino eiti į interneto portalus ir balsuoti už naują grupės albumą, nes „nekentėjai įsisiautėjo ir jį labai nuvertino“.
Ar kalnas neapykantos, kurio iš savo buvusių gerbėjų šįmet sulaukė grupė, galėjo prisidėti prie Ch.Benningtono tragiško sprendimo? Dabar apie tai net nejauku spėlioti. Kaip ir apie tai, kaip jis reagavo į pora dienų iki savižudybės internete pasklidusį gandą apie savo mirtį.
Tačiau kad tatuiruotas rokeris, scenoje atrodęs galingas ir nepažeidžiamas, turėjo daugybę vidinių demonų, nebuvo paslaptis.
Vaikystėje patyrė tvirkinimą
Ch.Benningtono tėvai – slaugė ir policininkas – išsiskyrė, kai jam buvo vienuolika. Po skyrybų berniukas liko gyventi su tėvu.
Paauglystėje vaikinas paniro į narkotikus ir alkoholį. Būdamas 17-os persikraustė pas motiną – vienu metu jam net buvo draudžiama išeiti iš namų, kai mama aptiko jį vartojantį kvaišalus.
2011-aisiais dainininkas prisipažino, kad vaikystėje buvo tvirkinamas vyresnio draugo. Košmaras prasidėjo, kai Chesteriui buvo septyneri, ir truko šešerius metus.
Ch.Benningtonas vaikystėje tai slėpė, nes bijojo, kad bus palaikytas gėjumi ar apkaltintas melu. Tik vėliau būsimoji žvaigždė apie tai papasakojo tėvui, tačiau nusprendė nesikreipti į policiją.
„Kai tave kasdien muša ir kone prievartauja... Man iki šiol tvenkiasi ašaros, kai tai prisimenu. Nesistebiu, kad tapau narkomanu“, – britų spaudai pasakojo dainininkas.
Vėlyva jo paauglystė buvo ne ką lengvesnė – liesas, daug tatuiruočių turintis, auskarus nešiojantis vaikinas buvo lengvas taikinys mokyklos mušeikoms.
„Mane spardė kaip lėlę“, – vėliau prisipažino dainininkas. Kad neišeitų iš proto, jis pradėjo piešti, rašyti eilėraščius ir kurti dainas.
Grupei išgarsėjus, Ch.Benningtonas teigė atsikratęs narkotikų, tačiau ne vienus metus piktnaudžiavo alkoholiu. 2011-aisiais jis sakė, kad metė šiuos įpročius ir pradėjo gyventi visiškai blaiviai.
Keistas sūnaus raštelis
Dainininkas turėjo šešis vaikus. Dar 1996-aisiais su tuomete drauge Elka Brand jis susilaukė sūnaus Jaime, gerokai vėliau, jau su ja išsiskyręs, įsivaikino ir kitą jos sūnų Isaiah.
1996-aisiais jis susituokė su pirmąja žmona Samantha Marie Olit – 2002-aisiais pora susilaukė sūnaus Draveno.
2005-aisiais šeima iširo – po metų Ch.Benningtonas vedė buvusį žurnalo „Playboy“ modelį Talindą Ann Bentley.
Pora susilaukė trijų vaikų – 2006-aisiais gimė sūnus Tyleris Lee, o 2011-aisiais – dvynės Lila ir Lily.
Šeimos gyvenimas priminė idilę – dainininko žmona internete nuolat šlovino savo vyrą ir dalijosi nuotraukomis, kuriose jis įamžintas jaukiai leidžiantis laiką namie ir žaidžiantis su vaikais.
Tiesa, kai kurios nuotraukos ir stebino. „Mylėk gyvenimą“, – tokį raštelį Ch.Benningtonui prieš mėnesį parašė ir prie rytinio kavos puodelio priklijavo jo 11-metis sūnus.
Gyrė Lietuvos krepšininkus
Lietuvoje „Linkin Park“ viešėjo tik sykį – 2008-aisiais į grupės koncertą susirinko sausakimša Vilniaus „Siemens“ arena.
„Tai buvo vienas geriausių mano matytų koncertų“, – sakė dainininkas Vaidas Baumila. Su juo sutiktų dauguma tą vakarą energingą „Linkin Park“ šou mačiusių lietuvių.
Muzikantai buvo užsisakę viešbutį Vilniuje, tačiau į mūsų šalį atvyko tik kelioms valandoms – iki koncerto pradžios likus vos kelioms minutėms.
Kartu su Ch.Benningtonu tada atvyko ir žmona Talinda bei jo dvejų metų sūnus Tyleris Lee, kurį dainininkas koncerto pabaigoje išsinešė į sceną.
Prieš koncertą teko pasikalbėti su Ch.Benningtonu. Interviu nustebino – grupės bosistas Davidas Farrellas kvailiojo ir laidė juokelius, bet Ch.Benningtonas atrodė labai ramus, mandagus ir susikaupęs.
Į pokalbį jis atėjo gniauždamas gerbėjų padovanotus marškinėlius, lietuviško šokolado plytelę ir raktų pakabutį.
Paklaustas, ar nenustebino, kad gerbėjai jų prie arenos laukė visą pusdienį, dainininkas atsiduso: „Man atrodo normalu, kai taip elgiasi paaugliai. Jų amžiaus aš elgiausi panašiai. Bet truputį kelia nerimą, kai taip daro suaugę žmonės. Esame matę ir tokių.
Jei rimtai, kartais būna truputį neramu. Man nepatinka, kai gerbėjai vaizduotėje susikuria mūsų paveikslą, kuris visai neatitinka tikrovės.
Per susitikimus su klausytojais stengiamės parodyti, kokie paprasti žmonės esame. Paprastai tai padeda, rankos gerbėjams nustoja drebėti.“
Dainininkas pasidžiaugė, jog Lietuva garsėja kaip krepšinio šalis, ir net prognozavo, kad tų metų olimpiadoje šalies rinktinė laimės aukso medalius.
„Lietuviai pasiims geriausius mūsų krepšininkus, tokius kaip Ilgauskas, ir mus patvarkys. Sakau „mūsų“, amerikiečių, nes mes juos labai mylime“, – pajuokavo Ch.Benningtonas.
Kalbėdamas apie pinigus jis pabrėžė, kad jie nėra grupės variklis.
„Mes niekada nesimaivome, vienos šalies nelaikome geresne už kitą.
Pavyzdžiui, iki šiol esame viena iš nedaugelio žymių grupių, grojusių Malaizijoje. Dar karjeros pradžioje vienas žinomas muzikantas man patarė – jei tave kviečia groti, turi groti, nes kitą kartą gal nebepakvies“, – savo požiūrį dėstė „Linkin Park“ lyderis.
Atsisveikindamas jis nupiešė grupės ateitį.
„Dabar jau nesvarbu, kiek įrašų parduosime, svarbiausia, kad „Linkin Park“ nuolat sukurtų ką nors nauja, tobulėtų.
Tikslas – kad mūsų grupė gyvuotų dar daugybę metų. Aš nujaučiu, kad taip ir bus“, – šyptelėjo Ch.Benningtonas.
Praėjus devyneriems metams jo gyvenimo siūlas nutrūko. Su juo – tikriausiai ir „Linkin Park“ istorija. Mažai kas dabar tiki, kad be šio dainininko grupė dar galėtų eiti į priekį.
Šiurpus sutapimas
Vos pasklidus žiniai apie Ch.Benningtono mirtį roko gerbėjai atkreipė dėmesį į jos datą. Dainininkas pasikorė tą dieną, kai jo geram bičiuliui, buvusiam garsios JAV roko grupės „Soundgarden“ vokalistui Chrisui Cornelliui būtų sukakę 53-eji.
Ch.Cornellis pasikorė gegužės 18-ąją. Į šią tragediją Ch.Benningtonas reagavo itin skaudžiai.
Dainininkai daugiau nei dešimtmetį buvo artimi draugai, Ch.Benningtonas buvo Ch.Cornellio sūnaus Christopherio krikštatėvis.
Ch.Benningtonas Ch.Cornellio laidotuvėse sudainavo jausmingą Leonardo Coheno kūrinį „Hallelujah“.
„Neįsivaizduoju pasaulio be tavęs. Tikiuosi, kitame gyvenime tu surasi ramybę“, – atvirame laiške po Ch.Cornellio mirties rašė Ch.Benningtonas.
