„Namai“ - jau antrasis grupės albumas, kuriame grupė įrodo, kad jos Lietuvoje beveik nėra su kuo lyginti. Taip, galima sakyti, kad „kamanės“ skraido toje pačioje pievoje, kurioje gyvena ir grupė „Skylė“. Bet „Kamanių šilelis“ yra tas retas atvejis - duetas, kuris tame pačiame albume skamba ir kaip melancholiško britiško indie roko grupė („Sakmė apie jūrų gyventojus“, „Lakštingalėlė“), ir kaip folkloro kolektyvas (albumą pradedanti titulinė daina „Namai“).
Muzikantų arsenale čia - ir tradiciniai roko instrumentai, ir rečiau lietuviškuose įrašuose girdimi egzotiški didžeridu ir sitara. Viskas - vardan vizijos, kurią iš pirmo sykio suprasti ne taip jau paprasta.
Albume duetas naudoja ne tik K.Gudmonaitės ir poeto Donaldo Kajoko, bet ir lietuvių liaudies tekstus. Palankumas folklorui - akivaizdus, pavyzdžiui, dainoje „Sudijo“. Tik tą folklorą „kamanės“ ardo ir iš naujo dėlioja savaip, su jam neįprastais aranžuočių sprendimais. Kartais tai primena kantri, kartais - bardų dainas.
Albumą puošia daugybė subtilių detalių - ramioje dainoje „Viskas ko man reik“ Kamilė įdomius viražus raito balsu, kūrinyje „Jeigu tu nori suprast“ jos balsas skamba kaip iš seno, apdulkėjusio gramofono garsiakalbio.
Gražiausios dainos - „Neištversiu“ (su tautos blaivintojams priepuolį sukelti galinčiomis eilutėmis „Pasigersiu, meile mano, pasigersiu“) ir didžiulę dozę švelnumo į ausis liejantis kūrinys „Minotaurai“.
Kamilės ir Manto balsai čia dažnai susipina taip, jog atrodo, jog sklinda iš vieno kūno. Nieko nuostabaus - jie yra pora ne tik scenoje, bet ir kasdienybėje.
„Namai“ - lyg jų emocijų ir apmąstymų išklojimas visam pasauliui. Jei reikėtų rasti vieną žodį šiam albumui apibūdinti, jis būtų „jaukus“. Bet juk tokie ir turi būti namai, į kuriuos norisi sugrįžti.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Daina "Neištversiu":
